Kam treideriui Vanduo?

 

Kam treideriui Vanduo?

 

Iguasu krioklys (isp. Cataratas de Iguazú) - tai vienas vaizdingiausių reginių pasaulyje. Pasienyje tarp Brazilijos ir Argentinos atsiveria dešimtis kilometrų nusidriekusios ištisos vandens krioklių kaskados. Pulkai laukinių papūgų savo riksmais sveikina takus, lianomis besileidžiančius iki to neapsakomo grožio. Eleanorai Ruzvelt Iguasu krioklys padarė tokį stiprų įspūdį, kad ji krioklio prižiūrėtojo lankytojų knygoje parašė tokius žodžius: „Vargšė Niagara!“

Ką bendra turi Iguasu krioklys ir inkstai? Pirma, tai, kad jų prigimtis - nuostabi ir sudėtinga, o taip pat tai, kad jie - tikras gamtos stebuklas. Antra, Iguasu krioklį ir inkstus jungia dar vienas dalykas - vanduo!

 

Sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau nė vienas jų nėra toks svarbus, kaip vanduo. Nuo to, kaip žmogus naudoja vandenį, labai priklauso jo sveikata - tiek fizinė, tiek ir dvasinė. Daugiau kaip 65 procentus kūno masės sudaro vanduo. 75 procentus raumenų sudaro vanduo, o smegenys - tai 70-85 procentų skysčio. Kauluose, nors jie, atrodo, tokie tankūs ir kieti, yra beveik 50 procentų vandens. Kraujyje jo yra 93 procentai.

Vanduo organizme yra tiek audinių ląstelių viduje, tiek ir tarpląstelinėje erdvėje. Vandens kiekio santykis šiose dviejose srityse turi lemiamą reikšmę sveikatai. Tinkamą vandens paskirstymą vykdo sveikų ląstelių membranos, kurios mechanizmo, žinomo kaip osmosinio slėgio tolydumas, pagalba atlieka skysčių ir mineralinių medžiagų apykaitą. Sveikame organizme apie 60 procentų vandens yra ląstelių viduje ir 40 procentų – už ląstelių ribų.

 

Visiškai aišku, koks svarbus žmogui yra vanduo. Be jo organizmo funkcionavimas tiesiog neįmanomas. Kiekvienas audinys, kiekvienas organas ir kiekviena sistema veikia skystoje terpėje. Akivaizdu, kad vanduo reikalingas kraujo apytakai. Jis būtinas klausos ir regėjimo organams, normaliam visų virškinimo liaukų funkcionavimui. Be vandens jūs negalėtumėte ryti, mirksėti, negalėtumėte kalbėti. Kai jūs dabar apie tai galvojate, jūsų smegenų ląstelės veikia naudodamos vandenį.

Normali gyvybinė žmogaus veikla tiesiogiai priklauso nuo jo išgeriamo vandens kiekio.

Jūsų organizmo baterija negamins elektros energijos, jei joje per mažai vandens. Jūsų organizmas yra netgi labiau priklausomas nuo vandens, nei akumuliatorius. Dehidratacija sukelia ląstelių ir audinių funkcionavimo sutrikimus. Kai baterija išdžiūsta, papildžius vandeniu jos veikimą galima atstatyti. O kai žmogaus organizmas praranda apie 20 procentų vandens, gyvenimas nutrūksta.

 

Vandens apykaitos ciklas

 

Dauguma žmonių geria per mažai vandens. Galbūt supratę, kaip organizmas naudoja vandenį, jūs imsite vartoti jo daugiau. Daugelis naiviai mano, kad vanduo, kurį žmogus išgeria, per jo organizmą praeina nesulaikomai. Bet iš tikrųjų taip nėra. Taigi, pasekime išgerto vandens kelionę organizme.

Jūs dirbate įtemptą darbą. Kiekvienam judesiui vartojamas vanduo. Jūs mirkčiojate - vanduo sušlapina akių obuolius. Jūs ryjate - vanduo drėkina stemplę. Prakaituodami prarandate dar šiek tiek vandens. Kvėpuojant vandens atsargos organizme taip pat mažėja. Kai jūs prarandate vandens kiekį, sudarantį apie vieną procentą kūno svorio, organizmas siunčia signalą - troškulio pojūtį. Dažnai šis signalas suvokiamas neteisingai, kaip alkis. Kitą kartą, kai netinkamu laiku užsinorėsite ko nors užkąsti, pabandykite išgerti stiklinę šalto vandens ir tai, galbūt, padės jums kovoti su svorio pertekliumi.

 

Niekas nenumalšina troškulio taip, kaip vanduo. Arbata su ledu, sodos vanduo, koka-kola, alkoholiniai gėrimai, lyginant su vandeniu - tiesiog apgailėtini surogatai. Gerkite natūralų produktą - švarų, vėsų vandenį.

Vandens įsisavinimas (rezorbcija) prasideda burnos ertmėje ir tęsiasi stemplėje ir skrandyje. Didelė vandens dalis įsisavinama plonajame žarnyne, iš kur jis patenka tiesiogiai į kraują. Likusi dalis patenka į storąją žarną, kur vyksta tolesnis įsisavinimas.

 

Kraujas per vartų veną patenka į kepenis. Praeidamas pro mikroskopinius sinusinius kepenų kapiliarus, jis, per apatinę tuščią veną, patenka į dešinįjį prieširdį. Su kiekvienu dešiniojo skilvelio susitraukimu kraujas pasiekia plaučių paviršių, kurio bendras plotas sudaro 70 kvadratinių metrų. Osmosinis slėgis aprūpina plaučius vandeniu, kuris reikalingas atlikti visas jų sudėtingas funkcijas. Viena gyvybiškai svarbi plaučių funkcija - pašalinti iš alveolių maišelių anglies dioksidą ir teikti iš išorės į organizmą patenkantį deguonį. Tai gali būti padaryta tik ištirpinus šias dujas skystoje terpėje. Toks tirpiklis yra vanduo.

Kraujas, dirbant plaučiams, išvalomas nuo anglies dioksido ir, prisotintas deguonies, grąžinamas atgal į kairįjį prieširdį, o po to - į kairįjį širdies skilvelį. Iš kairiojo skilvelio kraujas išmetamas į aortą, o po to dalis jo nukreipiama į galvą, dalis - į viršutines galūnes, o pati didžiausia dalis - į kūną ir vidaus organus.

 

Iš pilvo aortos atsišakoja dvi vidutinio dydžio arterijos, kuriomis kraujas teka į inkstus. Jos vadinamos inkstų arterijomis. Kas 24 valandas širdis prapumpuoja per inkstų arterijas ir inkstus apie 2000 litrų kraujo. Kadangi vidutinio suaugusio žmogaus organizme yra tik 5 litrai kraujo, akivaizdu, kad kas 24 valandas visos mūsų kraujo atsargos praeina per inkstus apie 400 kartų.

Šis nuolatinis kraujo perpumpavimas išlaiko širdį normalioje būsenoje. Jeigu jūs kasdien išgeriate pakankamą kiekį vandens, jūs padedate inkstams atlikti savo darbą. Karštomis dienomis reikia gerti daugiau vandens, nei vėsiomis.

 

Recirkuliacijos centras

 

Jeigu žmogus neturėtų inkstų, atliekančių organizme vandens cirkuliaciją, jis turėtų kasdien išgerti apie 800 stiklinių vandens. Ir štai kodėl.

Beveik kiekvieną minutę širdis perpumpuoja 5 litrus kraujo. Tai reiškia, kad širdis perpumpuoja apie 8000 litrų kiekvieną dieną. Iš jų 2000 patenka į inkstus. Didelė šio kraujo dalis maitina inkstų audinius, antinksčius ir kitus aplinkinius audinius. Kiekviename inkste per 1,25 mln. mikroskopinių filtrų (inkstų kūnelio kapiliarų kamuolėlių - glomerulų) praeina du šimtai litrų kraujo (iš 2000).Tačiau per dieną tik pusantro litro šio kiekio išsiskiria iš organizmo šlapimo pavidalu. Likęs kiekis vėl įsisavinamas atgal į kraują. Vandens praradimas šlapimo pavidalu taip pat turi būti kompensuotas, o bendras vandens kiekis, kuris turi būti kompensuotas, teoriškai sudaro 200 litrų arba 800 stiklinių. Inkstų dėka mums nereikia kasdien išgerti tiek daug vandens!

 

Taip pat dalies vandens (apie 0,5 litro) dienos bėgyje netenkama per odą, plaučius (200-300 ml) ir nusilengvinimą (200-300 ml). Išskiriamo vandens kiekis svyruoja priklausomai nuo aktyvios veiklos, ligos, aplinkos temperatūros ir drėgmės kaitos.
Inkstai sudaryti iš milijonų mikroskopinių filtrų, vadinamų glomerulais. Glomerulai atpažįsta šalintinus produktus, tokius kaip, pavyzdžiui, šlapimas. Jie nuolat filtruoja ir kitas mineralines bei chemines medžiagas. Po to inkstas atgal į kraują grąžina tas mineralines medžiagas, kurios ten reikalingos. Tuo pat metu jis palaiko optimalų organizmo rūgštinį-šarminį balansą.

Jeigu tam tikrai jūsų organizmo daliai prireiks daugiau vandens, inkstai gali numatyti ir tai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirba fizinį darbą ir prakaituoja, hipofizė išskiria medžiagą, sumažinančią šlapimo išsiskyrimą. Šis hormonas paduoda inkstui signalą, kad jis grąžintų į kraują daugiau vandens, o po to šis kraujas patiekiamas ten, kur jis reikalingas. Dėl to šlapimas tampa labai koncentruotas. Tai signalas, kad jums reikia išgerti dar vandens.

 

Kupranugario kompleksas

 

Taigi, kiek vandens kasdien reikia organizmui? Bent jau tiek, kad kompensuotų nuostolius. Jau buvo minėta, kad vidutiniai vandens nuostoliai per dieną - 1,5 litro per inkstus, maždaug 0,5 litro per odą, 200-300 ml per nusilengvinimą ir 200-300 ml per plaučius. Tai sudaro maždaug 2,5 litro arba 10 stiklinių.

Apie vieną litrą vandens žmogus kasdien gauna su maistu. Dar 250 ml susidaro per maisto virškinimą ir jo pasisavinimą. Tai reiškia, kad norint palaikyti vandens balansą, kasdien reikia išgerti tik 5-6 stiklines vandens.

 

Bet galima gerti ir daugiau - net dvigubai. Jei neturite problemų su širdimi ir inkstais, tai būtent inkstai atsikratys vandens pertekliaus.

Kita vertus, žmogaus troškulio jausmas - tai ne visad tiksli nuoroda į tai, kad organizmui reikia vandens. Dauguma gyvūnų po vandens apribojimo arba po perdidelių jo nuostolių dėl aktyvios veiklos grąžina visą jiems reikalingą vandenį, kai tik atsiranda galimybė atsigerti. Žmonės kompensuoja tik apie du trečdalius savo poreikio. Norint kompensuoti likusį trečdalį, reikia gerti per jėgą.

 

Galiausiai, vandens trūkumas sutrikdo šilumos reguliavimo mechanizmą, iššaukdamas kūno temperatūros padidėjimą. Kai kūno temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, vyksta stipri dehidratacija. Gerdami pakankamai vandens užkirsite kelią nuovargiui. Todėl, jei jūsų laukia sunkus darbas pasistenkite gerti daugiau vandens.

Ne kartą buvo tiriama darbininkų ir karių, kurie dirbo arba marširavo karštoje dykynėje, būklė. Gerai žinoma, kad ten, kur priverstinis vandens gėrimas yra taisyklė, sekinantis karščio poveikis pasireiškia mažiau ir tikimybė sėkmingai pasiekti tikslą daug didesnė.

 

Dar visai neseniai nebuvo pripažįstama, kad priverstinis vandens gėrimas yra svarbus ir šalčio sąlygomis, ypač kai kopiama į kalnus. Tai buvo pademonstruota 1953 metais, kai Hilaris (Edmund Hillary) pirmą kartą įveikė Everestą.

Kopiant į kalnus, šalčio sąlygomis daug vandens prarandama su prakaitu, bet žymiai daugiau jo sunaudojama kvėpuojant. Hilario ekspedicijos sėkmė priklausė nuo vienos paslapties. Savo kompanionams jis liepė pasiimti baterijomis maitinamus sniego tirpinimo įtaisus ir vertė visus gerti nuo dviejų iki trijų litrų vandens per dieną. Prieš kelis mėnesius Šveicarijos ekspedicijai, kuriai nepavyko užkariauti Everesto, per paskutines tris kopimo dienas teko mažiau kaip po pusę litro vandens vienam žmogui per dieną.

 

Sausi periodai



Kam treideriui Vanduo?Sunki dehidratacija lengvai atpažįstama. Ir vis tik galima patirti vandens trūkumą ir to nejausti. Nuotaikos pokytis gali būti pirmasis dehidratacijos požymis. Žmogaus smegenis sudaro nuo 15 iki 40 milijardų ląstelių, kurių kiekviena sudaryta iš 70-85 procentų vandens. Jeigu kas nors pasišaipys, kad „jūsų smegenyse vanduo“, padėkokite jam už komplimentą. Norint aiškiai mąstyti ir gerai dirbti, smegenims reikia labai daug vandens.

Depresija ir irzlumas daugiausia susiję su vandens trūkumu. Jūsų vaikai yra pavargę ir kaprizingi? Pabandykite jiems duoti stiklinę vandens ir patys išgerkite stiklinę ar dvi. Jeigu vandens kiekis organizme per mažas, žmogus tampa irzlus, lengvai pažeidžiamas.

 

Rašytojai, menininkai ir kiti kūrybiniai darbuotojai dažnai kalba apie tai, kad jiems būna „sausi periodai“. Tiesiogine žodžio prasme taip ir yra. Normaliai kūrybinei veiklai būtinas pakankamas vandens kiekis. Jo trūkumas gali slopinti kūrybiškumą.

Esant sunkiai dehidratacijai, kai vandens kiekis galvos smegenyse sumažėja daugiau nei 70 procentų, gali pasireikšti ūmus psichozės vystymasis. Pacientų, patekusių į psichiatrines ligonines stipraus susijaudinimo būsenoje, tyrimai parodė organizmo dehidrataciją. Intraveninė skysčio infuzija dažnai normalizuodavo būseną per kelias valandas.

Jei norite išlaikyti aiškų ir šviesų protą, išgerkite dar vieną stiklinę vandens. Tai pati pigiausia ir kartais pati efektyviausia tonizuojanti priemonė, kuri visada yra jūsų dispozicijoje.

 

Vanduo reguliuoja svorį

 

Jei per dieną išgersite 8 stiklines vandens, apsaugosite save nuo viršsvorio ir netgi numesite svorio, jei turite jo perdaug. Galima suabejoti tokio patarimo logika ar verte, tačiau patirtis rodo, kad taip yra iš tiesų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, troškulio pojūtį lengva supainioti su alkio pojūčiu. Kai jaučiate alkį, išgerkite stiklinę ar dvi vandens. Visai įmanoma, kad alkis praeis.

Kai vandens kiekis organizme sumažėja, inkstai nustoja tinkamai veikti. Tokiais periodais dalį inkstų darbo perima kepenys. Viena pagrindinė kepenų funkcija yra riebalų pakeitimas į naudingą energiją. Jeigu kepenys perkrautos, jos negali perdirbti ­riebalų. Išgerkite porą stiklinių vandens ir kepenys padės jums atsikratyti viršsvorio.

 

Daugeliui tai gali atrodyti keista, bet vanduo yra viena geriausių žinomų šlapimą varančių priemonių. Jeigu organizme susikaupė daug skysčių ir jeigu tai nėra susiję su širdies nepakankamumu, išgerkite dar vandens ir jūs išsilaisvinsite nuo daug didesnio tarpląstelinio skysčio kiekio, negu išgėrėte.

Gerai žinoma, kad druska sulaiko vandenį organizme. Jei vartosite daug druskos gali kilti skysčių pašalinimo iš organizmo sunkumų. Papildomai išgertas vandens kiekis padės jums atsikratyti žymaus druskos pertekliaus.

Žmonėms, turintiems viršsvorio, reikia daugiau vandens. Apkūniam žmogui reikia dar maždaug vienos stiklinės vandens kiekvieniems 10 kg viršsvorio. Taigi, jei norite numesti svorio, mažinkite naudojamas kalorijas, didinkite ląstelienos kiekį maiste, vaikščiokite pėsti ne mažiau, kaip penkis kilometrus per dieną ir kasdien gerkite po 12 stiklinių šalto vandens.

 

Pagalba „gynėjams“

 

Ar nemanote, kad pernelyg dažnai sergate? Gal būt peršalimo ligos yra liūdna jūsų dalia? Gal jus nuolat kamuoja infekciniai šlapimo pūslės susirgimai? Jeigu taip, tai jūs tikriausiai geriate nepakankamai vandens.

 

Žmogaus organizmas sukurtas su jame įrengtu kovos su ligomis mechanizmu. Kai tik jį pradeda pulti mažiausi mikrobai, tuomet ima veikti limfocitai ir kiti baltieji kraujo kūneliai. Jie apsupa priešą, praryja ir jį sunaikina. Tačiau jų gebėjimas kovoti su infekcija priklauso nuo pakankamo skysčio kiekio organizme.

Vanduo yra viena geriausių profilaktinių priemonių, kurią jūs galite panaudoti, norėdami išlikti sveiki ir jauni. Kai trūksta vandens, padidėja kraujo krešulių susidarymo ir net kraujagyslių sienelių pakenkimo tikimybė. Nepakankamas vandens kiekis šlapime gali sukelti stazę šlapimo pūslėje. Tai dirgina jos gleivinę ir ji tampa imli infekcijoms. Rūkorių inkstai išskiria anglies degutą, o tai gali sukelti šlapimo pūslės vėžį. Toks paprastas dalykas, kaip vandens gėrimas, gali padėti išspręsti problemas, susijusias su šlapimo pūsle.

 

Kūno atšaldymas

 

Tikriausiai dažnai girdite jūsų gydytoją sakant: „Daugiau ilsėkitės ir gerkite daugiau skysčių“. Taip patariama daugeliui pacientų, sergančių peršalimo, gripo ir kitomis ligomis. Dėl keleto priežasčių tai vis dar geriausia priemonė išvengti ligų.

Jau minėjome, kad vanduo padeda kovoti su infekcija. Jis padeda sumažinti tai, kas būdinga daugeliui ligų: karščiavimą, intoksikaciją ir normalizuoti sutrikusią medžiagų apykaitą.

 

Vanduo taip pat padeda palaikyti normalią kūno temperatūrą. Trynimas drėgna šilta arba šalta pirštine padidina prakaitavimą ir ramina nervus. Gebėjimas prakaituoti vaidina svarbų vaidmenį mažinant kūno temperatūrą, tačiau reikia nepamiršti, kad išgaravusį per odą skystį reikia kompensuoti.

 

Į jūsų sveikatą!

 

Ispanijoje paplitęs tostas „jSalud y Pesetas“. Tai reiškia „Į jūsų sveikatą ir turtą!“. Žinoma, sakant tostą už sveikatą ir turtą nėra geresnio gėrimo už vandenį. Tas, kuris turi sveikatą, turi ir nesuskaičiuojamus turtus.

Turėtume įprasti kiekvieną rytą, kai tik išlipate iš lovos, išgerti dvi stiklines šalto vandens. Valgant geriau negerti. Kad virškinimas vyktų normaliai, nustokite vartoti skysčius likus 15 minučių iki valgio ir negerkite vieną valandą po valgio. Vanduo praskiedžia virškinimo sultis, suskystina maisto mišinį skrandyje ir taip sulėtina virškinimo procesą.

 

Geriamo vandens temperatūra turi būti tokia, kokia jums maloni. Vasarą jis turi būti šaltesnis, o žiemą tinkamesnis šiltas gėrimas. Venkite pernelyg aukštos arba labai žemos temperatūros. Karštas gėrimas gali nudeginti burnos gleivinę. Ledinis vanduo sumažina kraujo pritekėjimą į skrandžio gleivinę ir reikalauja papildomos energijos, kad jo temperatūra pasiektų darbinę organizmo temperatūrą.

Atsižvelgdami į visus vandens privalumus, aukštai pakelkite vandens bokalą ir išgerkite šio paties nuostabiausio gėrimo į savo sveikatą!

 

Ką jūs galite padaryti?

  1. Kiekvieną rytą išgerkite dvi stiklines vandens. Geriausia - šilto (ne karšto!) vandens. Jis padeda organizmui efektyviau funkcionuoti.
  2. Laikykitės taisyklės - negerti vandens valgio metu. Ledinis vanduo sumažina kraujo pritekėjimą į skrandžio paviršių ir reikia gana daug energijos, kad jis būtų pašildytas iki organizmo darbinės temperatūros. Kad nebūtų sutrikdytas normalus virškinimo procesas, nustokite vartoti skysčius 15 minučių prieš valgį ir negerkite vieną valandą po valgio.
  3. Tarp pirmųjų ir antrųjų pusryčių išgerkite ne mažiau, kaip dvi stiklines vandens, tarp antrųjų pusryčių ir pietų - dar dvi. Po to dar vieną ar dvi stiklines - prieš miegą.
  4. Karštomis dienomis išgerkite ne mažiau, kaip 6 stiklines vandens. Padidėjęs prakaitavimas reikalauja vandens atsargų papildymo. Troškulio pojūčio nebuvimas – tai dar ne rodiklis, kad mums nereikia vandens. Reikia gerti mažiausiai 1/3 daugiau, nei reikia troškuliui numalšinti.
  5. Jei bandote numesti svorio, tuomet kaskart, kai tik pajuntate alkį, išgerkite stiklinę vandens. Kartais troškulio jausmas gali būti klaidingai suvokiamas, kaip alkio jausmas. Tą alkio jausmą gali puikiai numalšinti puodelis gydomųjų žolelių užpilo (be cukraus ir pieno).

1. Strategija:

Išlavinkite savyje tikslų supratimą ir matymą, kaip juda valiutos Forex Rinkoje. Išlavinkite Rinkos matymą ir, remiantis juo, pasirinkite strateginę kryptį.

2. Taktika:

Sukurkite taktinį planą kiekvienai Forex prekybos sesijai, remiantis Jūsų pasirinkta strategine kryptimi. Tiksliai supraskite, ką Jums reikia daryti ir kada.

3. Prekybos Sistema:

Forex prekybos sistema yra viso labo elementarių matematinių taisyklių rinkinukas ir nieko daugiau.