Rinkos dalyviai

 

Pagrindiniai valiutų rinkos subjektai:

1. Centriniai bankai.
Į jų funkcijas įeina valstybinių valiutinių rezervų valdymas ir konvertavimo kurso stabilumo užtikrinimas. Šių uždavinių įgyvendinimui gali būti vykdomos tiek tiesioginės valiutinės intervencijos, tiek ir netiesioginiai įsikišimai į rinką - per refinansavimo palūkanų normos kontrolę, rezervų normatyvus ir pan.

2. Komerciniai bankai.
Jiems priklauso didžioji dalis visos valiutų operacijų apimties. Bankuose savo pinigus laiko ir kiti rinkos dalyviai ir vykdo konvertavimo ir depozito kreditavimo operacijas. Bankas tarsi akumuliuoja (operacijų su klientais dėka) rinkos paklausos visumą valiutų konvertavimo būdu, pritraukia ir paskirsto savo lėšas, su kuriomis ir sąveikauja su kitais bankais. Bankai gali ne tik tenkinti savo klientų užklausas, tačiau ir sėkmingai prekiauti su kitais bankais, išnaudodami vien tik savo lėšas. Galiausiai galima pasakyti, kad Forex apibūdinama kaip tarpbankinių sandorių rinka ir, atitinkamai, kalbant apie valiutų kursus ir palūkanų normas, reikėtų turėti omenyje tarpbankinę valiutų rinką. Tarptautinėje valiutų rinkoje didžiausią įtaką turi stambūs tarptautiniai bankai su milijardinėmis dienos prekybos apimtimis. Iš tokių gigantų galima paminėti Deutsche Bank, Barclays Bank, Union Bank of Switzerland, Citibank, Chase Manhattan Bank, Standard Chartered Bank. Visų jų skiriamieji bruožai yra labai stambios apimties sandoriai, kurie gali pakankamai įtakoti valiutų poros kotiruotes ir pačios valiutos kainą. Dažniausiai stambūs bankai skirstomi į bulius ir meškas. Buliai – tie rinkos dalyviai, kurie yra suinteresuoti tam tikros valiutos kurso pakilimu. Meškos – rinkos dalyviai, kuriems reikalingas valiutos vertės sumažėjimas. Paprastai rinka yra pusiausvyroje tarp meškų ir bulių kiekybinės išraiškos, ir dėl to skirtumas valiutų kotiruotėse svyruoja pakankamai siaurame diapazone. Antra vertus, kai viena iš pusių ima viršų – meškos ar buliai – valiutų kotiruotės keičiasi stipriai ir staigiai.

3. Įmonės, vykdančios išorinės prekybos operacijas.
Kompanijos, dalyvaujančios tarptautinėje prekyboje, nuolatos išreiškia stabilią paklausą tarptautinėms valiutoms (importuotojo vaidmuo) ir pasiūlą tarptautinėms valiutoms (eksportuotojo vaidmuo) ir taip pat paskirsto bei pritraukia laisvas lėšas į trumpalaikius depozitus. Aprašytosios organizacijos, kaip taisyklė, tiesioginio priėjimo prie Forex rinkos neturi, todėl valiutų konvertavimo ir depozito paslaugomis naudojasi per komercinius bankus.

4. Tarptautinės investicinės kompanijos, pensijų ir hedž-fondai, draudimo kompanijos.
Jų pagrindinė užduotis- diversifikuotas aktyvų portfelio valdymas per lėšų paskirstymą tarp įvairių šalių vyriausybinių ir korporatyvinių vertybinių popierių.
Dilerių slengu tokios kompanijos paprasčiausiai vadinamos fondais (angl. - funds). Šiuo metu žinomiausiais laikomi G. Soroso, žymaus spekulianto valiutomis, fondas „Quantum“ ir tai pat fondas pavadinimu „Dean Witter“. Paminėtai kompanijų kategorijai galima priskirti ir tarptautines kompanijas, vykdančias tarptautines pramonės investicijas: filialų, dukterinių bendrovių kūrimas ir pan. Kaip pavyzdžiai gali būti tarptautinės kompanijos Xerox, General Motors, British Petroleum ir kt.

5. Valiutų biržos.
Daugelyje šalių funkcionuoja valiutų biržos, kurių paskirtis – valiutos keitimo vykdymas juridiniams asmenims ir valiutos kurso formavimas. Šalių vyriausybės dažniausiai aktyviai reguliuoja valiutos keitimo lygį, pasinaudodamos vietinės rinkos kompaktiškumu

6. Valiutos brokerių įmonės.
Jų užduotis yra suvesti užsienio valiutos pirkėjus ir pardavėjus ir vykdyti valiutų konvertavimo paslaugas pagal pardavėjo/pirkėjo pareikalavimą. Už tarpininkavimą brokerio įmonės pasiima sau komisiją, t.y. nustatytą procentinę dalį nuo sandorio sumos.

7. Fiziniai asmenys.
Fiziniai asmenys atlieka platų spektrą operacijų, kurių kiekviena nėra didelė, tačiau visumoje jos gali formuoti pakankamą papildomą paklausą ar pasiūlą:

  • užsienio turizmo apmokėjimas;
  • atlyginimų, pensijų, honorarų piniginiai pervedimai, valiutos pirkimas ir pardavimas grynaisiais taupymo tikslais.
  • spekuliacinės valiutinės operacijos.

Pasyvūs rinkos dalyviai, skirtingai nei aktyvūs, negali išstatyti savo kotiruočių ir vykdo pirkimą-pardavimą tokiomis kainomis, kokias pasiūlo aktyvūs rinkos dalyviai. Pasyvūs rinkos dalyviai dažniausiai turi sekančius tikslus: importo-eksporto kontraktų apmokėjimas, tarptautinės investicijos į gamybą, filialų įkūrimas užsienyje arba bendrų korporacijų kūrimas, turizmas, spekuliavimas kursų svyravimais, valiutinių rizikų hedžinimas ir pan. Jeigu aktyvūs dalyviai vykdo operacijas didelėmis sumomis, siekiančiomis kelis milijonus dolerių, tai pasyvūs dalyviai gali pasinaudoti svertu arba, kitaip sakant, maržine prekyba, kuomet turint nedidelį depozitą galima valdyti šimtus kartų didesnį kapitalą, nei turimas depozitas.

Pagrindinių rinkos dalyvių sudėtis sako, kad šita rinka aktyviai naudojama rimtam verslui vystyti ir rimtiems tikslams siekti. T.y. toli gražu ne visi dalyviai naudoja Forex rinką spekuliavimo tikslais.

Valiutos kursų svyravimas gali sąlygoti labai didelius nuostolius, atliekant importo-eksporto operacijas. Bandydami apsisaugoti nuo valiutų rizikos, eksportuotojai ir importuotojai naudoja įvairiausius Forex rinkos finansinius instrumentus - forward sandėrius, ateities kontraktus, opcionus ir pan. Maža to, netgi verslas, kuris nėra susijęs su eksportu ar importu, gali patirti nuostolius dėl valiutų kurso svyravimų. Todėl FOREX studijavimas - bet kurio sėkmingo verslo sudedamoji dalis

 

1. Strategija:

Išlavinkite savyje tikslų supratimą ir matymą, kaip juda valiutos Forex Rinkoje. Išlavinkite Rinkos matymą ir, remiantis juo, pasirinkite strateginę kryptį.

2. Taktika:

Sukurkite taktinį planą kiekvienai Forex prekybos sesijai, remiantis Jūsų pasirinkta strategine kryptimi. Tiksliai supraskite, ką Jums reikia daryti ir kada.

3. Prekybos Sistema:

Forex prekybos sistema yra viso labo elementarių matematinių taisyklių rinkinukas ir nieko daugiau.