Akcijos ir obligacijos


Akcija (lot. actio - veiksmas, pretenzija) - emisinis vertybinis popierius, užtvirtinantis jo valdytojo (akcininko) teisę gauti dalį pelno dividendų pavidalu, taip pat teisę dalyvauti akcinės bendrovės valdyme bei teisę gauti dalį likviduojamos bendrovės turto.

Akcijų kategorijos

Paprastosios akcijos suteikia teisę dalyvauti tos bendrovės valdyme (1 akcija suteikia 1 balsą akcininkų susirinkime, išskyrus kumuliatyvinio balsavimo atveju) ir gauti dalį pelno nuo bendro bendrovės uždarbio. Dividendai paprastųjų akcijų savininkams yra išmokami iš grynojo bendrovės pelno. Dividendų dydis nustatomas direktorių taryboje ir teikiamas svarstyti bendram akcininkų susirinkimui, kuris gali tik sumažinti dividendų išmokas, pasiūlytas direktorių tarybos. Privilegijuotos akcijos gali riboti akcininko dalyvavimą bendrovės valdyme, tačiau gali ir teikti papildomų teisių, valdant bendrovę (nebūtinai), tačiau duoda pastovius dividendus.
Privilegijuotų akcijų dividendai gali būti išmokami tiek iš bendrovės pelno, tiek ir iš kitų šaltinių - priklausomai nuo bendrovės nuostatų. Privilegijuotos akcijos skirstomos į kaupiamąsias arba nekaupiamąsias.

- privilegijuotos akcijos suteikia eilę privilegijų mainais už balso teisę. Šių akcijų valdytojui vertybinių popierių emisijos metu yra nustatomas fiksuotas pajamų dydis, nustatoma likvidacinė vertė suteikiamas prioritetas dividendų gavimui paprastųjų akcijų atžvilgiu;

- privilegijuotosios kumuliatyvinės (kaupiamosios) akcijos. Privilegijos tos pačios. Yra išsaugomi ir kaupiami dividendų išmokėjimo įsipareigojimai. Fiksuotas dividendų kaupimo terminas. Dividendų neišmokėjimo atveju, šios akcijos balso teisės nesuteikia.

Akcijų tipai

Savo veiklos pradžioje bendrovė paprastai būna tam tikro privačių asmenų skaičiaus nuosavybe. Vystantis kompanijai, jos valdytojai gali priimti sprendimą "išeiti į viešumą" ir dalį savo akcijų parduoti fondų rinkoje. "Išėjimo" procedūra pakankamai griežta ir turi įrodyti, jog kompanija yra verta to, kad ją kas nors įsigytų. Pirminiams įmonės savininkams ji naudinga tuo, kad sėkmingo akcijų pardavimo atveju jie gauna didžiulę sumą grynųjų pinigų.
Kompanijos gali leisti įvairių tipų akcijas, dažniausiai žymimas raidėmis A, B, C ir t.t. Kiekviena akcijų klasė turi savo teises, kiekviena turi savo kainą ir nustatyto dydžio dividendus.
Dauguma akcijų patenka į paprastųjų akcijų kategoriją (ordinary shares). Šių akcijų savininkai kompanijos žlugimo atveju stovi paskutiniai kreditorių eilės pabaigoje, tačiau turi lygias balsavimo teises ir tuos pačius dividendus, kaip ir visų kitų paprastųjų akcijų savininkai. Mažiau populiarios yra privilegijuotos akcijos (preference shares), kurios duoda daugiau šansų sumažinti nuostolius kompanijos žlugimo atveju. Šios akcijos duoda fiksuotus dividendus, tačiau nesuteikia balsavimo teisės.
Šiuo metu akcija - nebūtinai realus popierius. Tai gali būti įrašas registre arba tiesiog įrašas brokerio elektroninėje sistemoje apie jo kliento nupirktą akciją.
Akcijos dažniausiai nėra saugomos jos savininkų rankose, net jeigu tai yra popierinis akcijos variantas. Akcininko teisė į akcijas registruojama vieningame sertifikate, kuriame nurodomi investuotojo duomenys ir valdomų akcijų skaičius. Akcijos pirkimas - labiausiai paplitusi pasaulyje investavimo strategija. Turbūt visiems yra žinoma, kad daugybė žmonių iš įvairių visuomenės sluoksnių ir įvairių šalių sugebėjo praturtėti šio investavimo instrumento dėka.
Deja, mažai kas žino, kad ne mažiau žmonių patyrė visišką nesėkmę arba prarado dalį savo turto, bandydami užsidirbti fondų rinkoje. Ir vis dėlto, jokiu būdu negalima atsisakyti investavimo į akcijas ar kitus vertybinius popierius. Bent jau iki tol, kol neįgausite pakankamai žinių apie vertybinių popierių rinką, apie investavimo strategijas, naudojamas šioje rinkoje, riziką ir pelną.

Kaip vyksta prekyba akcijomis, kas prekiauja akcijomis, kur galima nupirkti ir parduoti akcijas?

Įvairių kompanijų akcijos pateikiamos fondų rinkoje. Egzistuoja keli akcijų tipai, tačiau labiausiai paplitusios yra paprastosios akcijos (ordinary shares). Jeigu perkate kompanijos akcijas, jūs tampate jos bendrasavininkiu, arba kitaip tariant akcininku, kas suteikia jums teisę į dalį kompanijos kapitalo ir pelno. Nupirkę akcijų, gaunate teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir balsuoti, sprendžiant svarbius kompanijos veiklos klausimus.

Kaip akcijų savininkai gauna pajamas?

Yra du pagrindiniai būdai:

  • akcijos pardavimas kaina, viršijančia pirkimo kainą;
  • dividendų gavimas - kompanijos uždirbto pelno dalis.


Akcijas galite parduoti bet kam, kas pasiruošęs jas nupirkti.

Taigi, fondų rinkoje parduodamos fondų vertybiniai popieriai - akcijos. Tačiau privatus investuotojas negali tiesiog ateiti į biržą ir ką nors nusipirkti - vertybinių popierių pirkimui jam reikės naudotis specialių tarpininkų - brokerių - paslaugomis, taip reikalauja įstatymai.

Brokeris - profesionalus fondų rinkos dalyvis, kuris vykdys jūsų pirkimo arba pardavimo užsakymus. Internetas žymiai supaprastino šį reikalą ir dabar, naudojantis specialiomis internetinio treidingo programomis, akcijos pirkimui jums užtenka pora kartų paspausti kompiuterio klavišus ir pasirinkta akcija tampa jūsų. Va čia ir yra tikrasis internetinis verslas.
Brokerio parinkimas ir techninių reikalavimų išpildymas prieš pradedant prekybą nėra sudėtingas uždavinys.

Brokerio pasirinkimas

Brokeris - mūsų vedlys fondų rinkoje. Todėl būtina susirasti tokį, kuris atitinka visus kliento poreikius. Kai kada brokeriai patys susiranda mus, vykdydami daugkartines reklamines akcijas ir kampanijas, siūlydami savo tarpininkavimo paslaugas. Kai kada pasirenkame brokerį, vadovaudamiesi draugų arba pažįstamų rekomendacijomis.

Kaip pasirinkti tinkamą brokerį?

1 žingsnis

Atsižvelgdami į savo dabartines galimybes, nuspręskite, kokią sumą galite investuoti. Atsirūšiuokite tuos brokerius, kurie sutinka dirbti su pradinėmis jūsų sąlygomis. Tegul jūsų negąsdina pradinio depozito menkumas - yra daugybė brokerių, kurie sutiks bendradarbiauti, net jeigu kišenėje turite kelis šimtus litų.

2 žingsnis

Pasirinkite instrumentus, su kuriais ruošiatės dirbti rinkoje - tų kompanijų akcijos, arba to ekonomikos sektoriaus kompanijų, kurios Jums labiausiai tinka. Atsirinkite tuos brokerius, kurie teikia paslaugas darbui būtent su jūsų pasirinktais instrumentais.

3 žingsnis

Nuspręskite, kokiu būdu norite teikti nurodymus brokeriui dėl sandėrių vykdymo rinkoje (internetinė prekyba, telefonas, faksas...). Dabar labiausiai paplitę yra internetinės prekybos programos verslui vystyti virtualioje erdvėje. Brokeris noriai apmokys Jus dirbti su jo siūloma programa.

4 žingsnis

Detaliai susipažinkite su pasirinkto brokerio tarifų planu. Atkreipkite dėmesį į komisinį mokestį už atliekamas prekybines operacijas, minimalių išmokų dydžius ir panašius dalykus. Šiame žingsnyje Jums svarbu susižinoti, už ką ir kiek teks mokėti už brokerių paslaugas.

5 žingsnis

Susisiekite su brokeriu ir sudarykite sutartį dėl brokerio paslaugų teikimo.

Kokios yra akcijų rinkos?

Akcijų rinkos yra biržinės ir nebiržinės.
Pirmas rinkos tipas numato prekybos organizavimą tam tikroje vietoje arba struktūroje, vadinamoje fondų birža. Moderniame, praplėstame supratime fondų birža - tai organizacija, suvedanti pirkėjų ir pardavėjų užsakymus bei griežtai reguliuojanti rinkos dalyvių veiksmus ir vertybinių popierių judėjimą.

Akcijų pirkimui ir pardavimui fondų biržoje, bendrovė-emitentas turi atlikti sudėtingą akcijų registravimo biržoje procedūrą, vadinamą listingu. Procedūra susideda iš dviejų etapų: tai kompanijos patikrinimas pagal konkrečios biržos reikalavimus ir galimybė įtraukti ją į jau biržoje prekiaujamų vertybinių popierių sąrašą ("list"). Be to, fondų birža labai griežtai reguliuoja sandėrio atlikimo procedūrą, o taip pat reguliuoja ir pačių prekiautojų atitikimą daugybei reikalavimų.

Prekyba fondų biržoje vykdoma ne ištisą parą. Prekybai yra skirtas tam tikras laikas - prekybos sesija, kuri vyksta intervale nuo 7:00 iki 22:00. Nebiržinė rinka (”over-the-counter”) teikia galimybę prekiauti tų kompanijų akcijomis, kurios nėra įtrauktos nei į vienos fondų biržos sąrašus. Kompanijų akcijos nepraeina listingo procedūros dėl dviejų esminių priežasčių: arba jos neatitinka griežtų biržos reikalavimų, arba jau iš anksto yra orientuotos į nebiržinę prekybą. Sandėriai tokioje biržoje yra laisvi, o sandėrio atlikimo procedūra nėra reglamentuota.

20 stambiausių biržų pagal rinkos kapitalizaciją (trln. JAV dolerių) 2007 m. liepos 12 d. duomenimis:

NYSE Euronext - $20,692
Tokijo fondų birža - $4,679
NASDAQ - $4,163
Londono fondų birža – $4,023
Honkongo fondų birža - $2,124
Toronto fondų birža - $1,985
Frankfurto fondų birža - $1,973
Šanchajaus fondų birža - $1,738
Madrido fondų birža (BME Spanish Exchanges) - $1,515
Australijos fondų birža - $1,324
SWX Šveicarijos fondų birža - $1,318
Nordic Stock Exchange Group OMX (Kopenhaga, Helsinkis, Islandija, Stokholmas, Talinas ir Vilnius) - $1,296
Milano fondų birža (Italijos fondų birža) - $1,123
Bombėjaus fondų birža - $1,005
Korėjos fondų birža - $1,001
Bovespa - $0,981
Indijos nacionalinė fondų birža - $0,962
Maskvos tarpbankinė valiutų birža - $0,86
Johanesburgo fondų birža - $0,802
Taivanio fondų birža - $0,610

1. Strategija:

Išlavinkite savyje tikslų supratimą ir matymą, kaip juda valiutos Forex Rinkoje. Išlavinkite Rinkos matymą ir, remiantis juo, pasirinkite strateginę kryptį.

2. Taktika:

Sukurkite taktinį planą kiekvienai Forex prekybos sesijai, remiantis Jūsų pasirinkta strategine kryptimi. Tiksliai supraskite, ką Jums reikia daryti ir kada.

3. Prekybos Sistema:

Forex prekybos sistema yra viso labo elementarių matematinių taisyklių rinkinukas ir nieko daugiau.