Investavimo tikslai


Pagrindiniai investavimo tikslai yra du: kapitalo išsaugojimas ir kapitalo padidinimas. Tačiau kiekvienai investavimo operacijai yra nustatomi konkretūs tikslai, t.y. terminas, dydis, investavimo forma, tikėtinas pajamingumo ir rizikos lygis. Čia galima nagrinėti investavimo tikslus įvairiomis ekonominėmis sąlygomis. Pvz., finansinio instrumento vertės augimo periodu, vertės kritimo periodu. Tikintis vertės pasikeitimo arba pokyčio dinamikos. Pavyzdžiui, ekonomikos augimo periodu, nekilnojamojo turto vertė auga, o visų ekonominių rodiklių smukimo periodu, nekilnojamojo turto kainos gali ir nekristi, tačiau jų kilimas sustoja.

Yra įvairių investavimo strategijų. Tai gali būti investavimas į aktyvą tiek jo vertės kilimo pradžioje, tiek ir jo vertės kritimo laikotarpiu (vertė labai sumažėjo ir ateityje tik augs, arba dar nežymiai pakris ir tik po to pradės augti). Lygiai tas pats ir su aktyvų pardavimu. Galima aktyvo pardavimo strategija po intensyvaus jo vertės kilimo, kol kaina nepasiekė maksimumo.

Pagrindinė taisyklė - saugokite savo investicijas. Tai iš dalies reiškia ir tai, kad investicijas reikia valdyti. Reikia žinoti ne tik, kada nupirkti aktyvus, bet taip pat ir planuoti, kada juos parduoti. Aktyvo "išgryninimas" - tai pelno fiksavimas (vienas iš investicinio sandorio užbaigimo variantų). Čia nepriskiriami atvejai, kai aktyvo pardavimas nėra numatomas, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto įsigijimas ir jo nuoma.

Remiantis cikliško ekonomikos vystymosi modeliu, yra keletas vystymosi periodų, kurie sudaro vieną ciklą. Tai - bumas, sustojimas, nuosmukis, depresija, atsigavimas, augimas ir galiausiai - vėl bumas. Skirtingais periodais reikalinga skirtinga investavimo strategija.

Recesijos metu pastebimas ekonomikos augimo lygio ir tempo sulėtėjimas, o paskui, kaip taisyklė, ir tiesioginis produkcijos sumažėjimas. Tai susiję su prekių perprodukcija. Tuo metu staigiai didėja nerealizuotos produkcijos atsargos. Vyksta masiniai bankrotai prekybos ir gamybos sektoriuje, kur darosi vis sunkiau parduoti susikaupusias prekes. Investuotojui šiuo laikotarpiu, turbūt, geriausia būtų parduoti realaus sektoriaus gamintojų ir pardavėjų emituotus vertybinius popierius, nes šių kompanijų akcijų kursai neišvengiamai kris.
Po krizės seka depresija. Gamybos nuosmukis sulėtėja, o kartu su juo ir kainų kritimas. Palaipsniui mažėja prekių atsargos. Dėl menkos paklausos stipriai išauga laisvų pinigų masė rinkoje, bankų palūkanų norma sumažėja iki minimumo. Gamyba, pasiekusi minimumą, pradeda pamažu įgauti pagreitį.
Depresijos metu prekių pasiūla jau nebeviršija paklausos, ir todėl tarp jų nusistovi pusiausvyra. Tuo pačiu susikuria natūralios sąlygos išėjimui iš krizės. Gamybos priemonių kainų sumažėjimas ir pigesni kreditai sąlygoja naujo kapitalo sukaupimą ir gamybos atnaujinimą. Vienas iš strategijos variantų šiuo periodu gali būti investavimas į šalis arba sferas, nepalietas krizės. Jeigu tokios galimybės nėra, geriausias kapitalo išsaugojimo būdas bus "krizės pralaukimas", galbūt, užsienio šalies valiutos pagalba, kuri mažiausiai paliesta infliacijos. Valiutos pirkimas pats savaime nėra investicija. Tai tik taupymo priemonė.

Tačiau sisteminės krizės (pavyzdžiui tokios, kokia šiuo metu vyksta pasaulyje) metu gali būti pavojinga laikyti pinigus. Būtina sekti pasaulio ekonomikos pulsą, o ypač tos šalies, kurios nacionaline valiuta turite santaupų. Pavyzdžiui, krizės kuriame nors sektoriuje metu galima išgryninti pinigus, kadangi vertybiniai popieriai gali nuvertėti. Tačiau sisteminės krizės metu ekonomikos šakų ar sektorių, nepaliestų krizės, gali ir nelikti. Net jeigu tokių ir atsirastų, jos nesugebėtų sutalpinti visos laisvos pinigų masės, o pigių pinigų srautas greitai sumažins verslo pelningumą dėl konkurencijos augimo ir pan.

Sekantis fazė - atsigavimas. Ji reiškia gamybos plėtrą. Prekių atsargos stabilizuojasi tokiame lygyje, kuris yra reikalingas nepertraukiamam tiekimui į rinką. Pagyvėja pirkėjų paklausa. Atsiranda paklausa piniginiam kapitalui, o tuo pačiu kyla ir palūkanų norma. Šiuo periodu sąlyginai saugu laikyti valiutines santaupas, tačiau žymiai geriau investuoti į besiplečiančią gamybą (akcijų ir kompanijų pirkimas pačioje atsigavimo pradžioje, tikintis ilgalaikio augimo). Santykinai nedidelis kapitalo augimo tempas kompensuojamas gausiomis galimybėmis ir būsimu tęstiniu ekonomikos augimu.

Galiausiai ateina pakilimo fazė. Didėja gamybos mastai. Išaugus pirkėjų paklausai, kyla produktų kainos. Auga gamybos pelningumas. Didėja kreditų paklausa ir tuo pačiu auga bankų palūkanų norma. Pakilimo laikotarpiu investicijos neša pelną maksimaliu greičiu. Pakilimas pasibaigia bumu, kai ekonomika dirba pilnu savo pajėgumu, o investicijos ir pirkėjų išlaidos yra labai didelės. Ekonomika perkaista ir neišvengiamai krenta į naują krizę.

Žinoma, bet kuriai operacijai rinkoje (investavimui ar aktyvų pardavimui) reikia parinkti tinkamą momentą. Kiekviena ekonomikos fazė turi savo ypatumus ir bruožus, pasakančius apie galimus įvykių vystymosi variantus.

Pagrindinės investavimo kryptys yra:
1. Depozitai bankuose
2. Akcijos ir obligacijos
3. Nekilnojamas turtas
4. Žemė, požeminiai plotai, vandens objektai, miškai
5. Pensiniai fondai
6. Investiciniai fondai
7. Rizikos (arba venčiūrinis) kapitalas
8. Brangieji metalai
9. Meno dirbiniai, antikvariatas, brangenybės

 

Depozitai banke - pats paprasčiausias investavimo instrumentas. Apie jį visi žino ir ką nors naujo pasakyti šiuo klausimu yra pakankamai problematiška.

Bankinius depozitus iš principo galima suskirstyti į du tipus:

Pirmasis - tai sąskaita "iki pareikalavimo", kuri skirta mokėjimų gavimui ir vykdymui. Užsienyje vadinama current account (einamoji sąskaita) arba checking account (čekių sąskaita). Palūkanų normos jose minimalios, todėl infliacija nėra padengiama. Juridiniai asmenys tokias sąskaitas vadina atsiskaitymo (arba business account užsienyje).

Depozitinės sąskaitos ilgalaikiam lėšų saugojimui ir didinimui (indėliai) atidaromos pasirašius 12 mėnesių ir ilgesnes sutartis. Nutraukus sutarties terminą, palūkanos išmokamos už faktišką indėlio naudojimo laikotarpį.

Taip pat yra numatyta galimybė padidinti lėšų kiekį sąskaitoje, darant papildomus įnašus į sąskaitą sutarties galiojimo laikotarpiu, o taip pat ir dalies lėšų nuėmimą nuo sąskaitos, tuo pat metu išlaikant sutartį.

Nežiūrint į indėlio paskirtį, bankas privalo išduoti indėlio sumą arba jo dalį, vos tik pareikalavus indėlininkui. Atitinkamai, indėlininkas bet kuriuo metu turi teisę pareikalauti vienašališkai keisti arba nutraukti sutartį su banku.

Antras tipas - tai terminuoti indėliai arba depozitai.

Depozitas (deposit) - fizinių arba juridinių asmenų piniginių lėšų indėlis banke arba taupomojoje kasoje tam tikram laikui ir su tam tikru procentu palūkanų.

Depozitas - tai ne uždarbio priemonė. Tai greičiau priemonė išsaugoti tai, ką turi sukaupęs, su mažiausiais nuostoliais. Nors, esant aukštoms palūkanoms, uždirbti taip pat galima.
Kiekviename banke yra įvairių individualių depozitinių sąskaitų, tačiau galima išskirti tris pagrindinius depozitų tipus: terminuoti, iki pareikalavimo ir sąlyginiai.

Terminuotas depozitas gali būti atsiimtas tik pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba su išankstiniu perspėjimu, todėl jo palūkanų norma aukštesnė, negu depozituose iki pareikalavimo. Dažniausiai depozito išgryninimas, nesulaukus termino pabaigos, reiškia palūkanų, uždirbtų laikant pinigus depozite, praradimą.

Depozitai iki pareikalavimo (neterminuoti ir kaupiamieji), kaip taisyklė, neturi saugojimo termino, nes indėlis sugrąžinimas, vos pareikalavus klientui. Dažniausiai depozitų iki pareikalavimo palūkanų normos būna žemesnės, nei terminuotų depozitų palūkanos.

Sąlyginis depozitas gali būti:
-arba piniginis indėlis, įneštas vieno asmens kito asmens vardu, kuris turi teisę valdyti indėlį tik tam tikromis iš anksto aptartomis sąlygomis arba susiklosčius aplinkybėms, kurios yra nurodomos sąskaitos atidarymo sutartyje.
- arba terminuotas ar neterminuotas depozitas, kuris grąžinamas atsiradus tam tikrai sąlygai, iš anksto nurodytai indėlininko.

Kai kurie bankai suteikia galimybę papildyti depozitą nauju įnašu. Dažniausiai papildymų skaičius depozito sutarties galiojimo metu nėra apribotas, tačiau bankas pasilieka sau laisvę nustatyti vieno tokio papildymo minimumą.

Depozitų procentai gali būti išmokami pasibaigus visam depozito laikotarpiui arba kas tam tikrą laiko periodą (kas mėnesį, kas ketvirtį, kas metus). Palūkanų norma, priklausomai nuo sutarties sąlygų, gali būti fiksuota arba kintama.

Depozitais taip pat vadinama:
1. įrašai bankų knygose, patvirtinantys tam tikrus klientų reikalavimus bankams;
2. vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos,) perduoti saugojimui į kredito įstaigas;
3. įnašai muitinėms įstaigoms, skirti muitų ir rinkliavų apmokėjimui;
4. piniginių sumų įnašai teismo ir administracinėms įstaigoms, skirti ieškinių ir teismo procesų apmokėjimui.
Nuo palūkanų priskaičiavimo būdo priklausys ir depozito pelningumas.

Svarbiausi kriterijai, renkantis depozitą, yra banko patikimumas ir palūkanų normos dydis. Kadangi depozitai banke savo prigimtimi yra konservatyvios investicijos, kurių pagrindinis tikslas yra kapitalo išsaugojimas, tai nereikėtų tikėtis daug iš to uždirbti . Tam tikslui yra kitų investavimo objektų. Iš kitos pusės, depozito palūkanų norma neturėtų būti žemesnė, nei numanoma infliacija, kas ne visada pasitaiko stambiuose bankuose.

Pagal indėlių tikslingumą galima juos suskirstyti į vaiko gimimo depozitus (arba iki tam tikro jo amžiaus), taip pat vestuvinius, pensinius depozitus ir t.t. Verta prisiminti, kad visi tokios prigimties indėliai yra terminuoto indėlio variacijos.

Prieš dedant pinigus į banką, svarbu nuspręsti, kokia valiuta bus laikomas indėlis (apie tai vėliau).

Apibendrinus galima išsakyti visiems žinomą tiesą, kad depozitas duoda minimalų pelną su minimalia rizika.

 

1. Strategija:

Išlavinkite savyje tikslų supratimą ir matymą, kaip juda valiutos Forex Rinkoje. Išlavinkite Rinkos matymą ir, remiantis juo, pasirinkite strateginę kryptį.

2. Taktika:

Sukurkite taktinį planą kiekvienai Forex prekybos sesijai, remiantis Jūsų pasirinkta strategine kryptimi. Tiksliai supraskite, ką Jums reikia daryti ir kada.

3. Prekybos Sistema:

Forex prekybos sistema yra viso labo elementarių matematinių taisyklių rinkinukas ir nieko daugiau.