Meno kūriniai, antikvariatas, brangenybės


Antikvariatas ir šiuolaikinis menas

Grandinė auksas-taurieji metalai-brangenybės-antikvariatas atrodo pakankamai logiška, tačiau kiekvienas iš šitų investicijų objektų pasižymi savo individualia aiškia specifika, tame tarpe ir antikvariatas.

Antikvariatas (lot. antiquus – senas) - senovinis/senas kolekcionavimo objektas. Tokius objektus renka ir saugoja dėl jų amžiaus, retumo, būklės, naudos arba dėl kitų unikalių savybių. Tai dažniausiai koks nors daiktas, kuris žymi visuomenės praeities erą arba amžių.

Esminiai antikvarinių daiktų bruožai ekonominiu požiūriu:
- pasiūlos ribotumas. Senovinių daiktų skaičius ribotas, o naujų nėra iš kur paimti. Ši aksioma turi keletą išimčių. Pvz., laikui bėgant, antikvariatu tampa vis nauji senstantys daiktai, tačiau pagrindinė jų dalis tik mažėja. Skirtingai nuo nekilnojamo turto, pinigų ar akcijų, naujų įplaukų čia būti negali, atitinkamai, yra neįmanomas kainos mažėjimas dėl paklausos patenkinimo.
- ilgas antikvarinių daiktų išėmimo iš apyvartos laikotarpis. Didelė dalis kolekcininkų įsigytų antikvarinių daiktų pradingsta iš rinkos dešimtmečiams. Kolekcininkas renka kolekciją savo protinio ir finansinio klestėjimo metais (30-60 metų), o išsiskiria su ja savo gyvenimo pabaigoje arba palieka ją įpėdiniams;
- platus galutinės kainos diapazonas. Antikvariatas - ne biržos prekė, todėl jo kaina nustatoma intuityviai. Taisyklė šiuo atveju paprasta - kuo retesnis daiktas, tuo daugiau turi laisvės jo savininkas, nustatydamas kainą;
- žemas likvidumas. Investavimas į antikvariatą negali būti traktuojamas, kaip atidėjimas "juodai dienai": "juoda diena" ateina greitai, o tokie daiktai parduodami lėtai. Tai yra, juos galima parduoti ir greitai, bet tik dileriui, o ne galutiniam pirkėjui, ir su dideliu diskontu, kuris gali absorbuoti visą pelną. Svarbu yra tai, kad pagal įstatymus negalima išvežti antikvarinių daiktų į užsienį (o įvežti irgi labai sunku).
- didelis kiekis pardavimo kanalų (esant žemam likvidumui). Tai ir šimtai antikvarinių parduotuvių, specializuoti internetiniai portalai, privačių dilerių ir kolekcininkų skelbimai ir t.t.
- didelis procentas padirbtų vertybių. Nuo šio reiškinio neapsaugotas niekas, net pripažinti specialistai suklysta, ko pasekoje investuotojas praranda 95% savo investicijų;
- vogti daiktai. Galima nusipirkti autentišką antikvarinį daiktą (ar šiuolaikinio meno vertybę) ir "nusvilti rankas" ir dar pakliūti į baudžiamąją atsakomybę;
- antikvariato gerbėjų ir kolekcininkų bendruomenė susikūrė ne vakar. Tai labai specifinis ir uždaras pasaulis, ir į šią aplinkybę negalima neatsižvelgti, jeigu rimtai nusprendėte investuoti savo lėšas į antikvariatą.

Meno kūrinių kainos auga vidutiniškai 15-20% per metus. Tai vidurkis, "vidutinė ligoninės temperatūra". Formuluotė gana prasta, tiksliau galima būtų pasakyti taip: įvairių antikvariato objektų kainos auga skirtingai. Antikvariato rinka stipriai diferencijuota. Tai, kas teisinga senųjų meistrų atžvilgiu, neturi nieko bendro su pašto ženklais, ginklais, o jau tuo labiau su šiuolaikiniu menu. Faktinė kūrinio vertė nustatoma pagal labai subjektyvių faktorių visumą ir dažnai intuityviai. Aukciono vedėjo iškalba gali žymiai pakelti objekto kainą, taip sukuriant precedentą, galintį "pakelti" statistiką ir paruošti bazę kitiems sandėriams.

Tokiu būdu, investicinės rizikos prognozės yra aktualios tik labai konkrečių krypčių atžvilgiu. Bet kokiu atveju, antikvariato (autentiško!) kainos visada auga.

Reziumuojant galima daryti tokias išvadas:
- investuoti į antikvariatą tikslinga ilgam laikotarpiui - nuo 10 metų;
- užsiiminėti šiuo reikalu verta tik "stambiai", atsižvelgiant į rinkos specifiką (uždaras pasaulis) ir "sinergijos efektą" - viena yra būti senovinio daikto (pavyzdžiui, kad ir labai vertingos monetos) savininku, o visai kas kita yra turėti tam tikros epochos monetų kolekciją. Monetų kolekcijos vertė yra žymiai didesnė, negu bet kurios atskiros monetos;
- būtina diversifikuoti investicijas į antikvariatą - t.y. neverta pirkti vienos labai vertingos, tam tikrai dinastijai priklausiusios vazos, geriau nusipirkti kelis objektus, tuomet viso portfelio pelningumas padengs nuostolį, patirtą nusipirkus tą vazą, kuri iš tikrųjų buvo modernaus socializmo naktipuodis.

Bendrai paėmus, nežiūrint į šios rinkos specifinę riziką, profesionalus investavimas į antikvarinio meno dirbinius yra puikus kapitalo išsaugojimo ir padidinimo būdas ilgalaikiu periodu.


Žemės, kaip investavimo objekto charakteristikos


1. Žemės resursai gamtoje yra riboti, dėl to ji yra vertinga.
2. Žemės, kaip prekės, likvidumas yra žemas. Tačiau ir šita taisyklė turi išimčių.
3. Žemė, kaip resursas, turi plačias jos panaudojimo galimybes: asmeniniais tikslais (kol nėra sprendimo pelningai parduoti - galima panaudoti gyvenimui arba poilsiui), kaip resursas verslo vystymui; tolesnio žemės vertės didinimo tikslais (land-development).
4. Žemė nereikalauja didelių išlaikymo, kontrolės ir aptarnavimo kaštų.
5. Žemė, kaip investavimo objektas, turi vystymo galimybę.
6. Žemės nuosavybės teisė garantuojama įstatymais.
7. Operacijų su žemė teisinė bazė nėra tobula ir turi daugybę "povandeninių akmenų".

INVESTAVIMO Į ŽEMĘ BŪDAI

1. Pirkimas ir valdymas (naudojimas)
2. Privatizacija.
Piliečiai ir statybų bendrovės gali privatizuoti sklypus tik išpirkdami juose esančius statinius.
3. Nuoma (nuoma su išpirkimo teise).
Nuomininkas turi pirmumo teisę sudaryti naują nuomos sutartį ir išpirkti nuomojamą sklypą. Žemės sklype esant statiniams, nuomininkas turi teisę įsigyti žemę po statiniais už kainą, kuria nustato teisės aktai. Tai suteikia tam tikrą išeitį: nepirkti žemės sklypo rinkos kaina, o jį išsinuomoti, pastatyti ant jo nekilnojamojo turto objektą ir gauti išskirtinę teisę žemės sklypo įsigijimui pagal valstybinį įkainojimą. Nuomininkas tam tikra tvarka gali perduoti savo nuomos teisę trečiajam asmeniui.

Vandens objektai

Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai.
Dirbtiniai vandens telkiniai yra priskiriami nekilnojamam turtui ir yra sudėtinė žemės sklypo dalis. Dirbtiniai vandens telkiniai gali būti valstybės, municipalinė, juridinių ir fizinių asmenų nuosavybė.
Asmenys, neturintys nuosavybės teisių į vandens objektus, gali turėti ilgalaikio, trumpalaikio arba riboto naudojimo teises.
Dirbtiniai vandens telkiniai gali būti: tvenkinys, kanalas, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra. Nupirkti juos be supančios juos žemės yra neįmanoma. Todėl ir nagrinėti juos atskirai nuo faktorių, nustatančių investicinį to žemės sklypo patrauklumą, negalima. Priklausomai nuo to, kokiu tikslu investuojama į žemės sklypą, vandens objektas gali arba padidinti, arba sumažinti sklypo vertę.
Galima sakyti, kad yra prasmės investuoti į perspektyvius žemės sklypus su dirbtiniais vandens telkiniais su sklypo vystymo (land-development) tikslu, siekiant sukurti rekreacinę-sveikatinimo įstaigą, arba žuvininkystės ūkį ir pan. Investavimo perspektyvas, turint kitus tikslus, reikia nagrinėti iš tokių pat pozicijų, kaip ir investavimą į žemę.

Miškai

Investavimas į mišką, tiesą pasakius, gali ir turi būti pelningas. Mediena paklausi visame pasaulyje ir daugelyje šalių (pavyzdžiui, Naujoje Zelandijoje) yra puikios galimybės investuoti savo kapitalą, pavyzdžiui, nusipirkus dešimt hektarų gyvo miško.
Tačiau ne visur yra taip gerai, kaip Naujojoje Zelandijoje. Investavimą į mišką reikia nagrinėti atskirai kiekvienai šaliai ir regionui - visur savi specifiniai pliusai ir minusai.
Veiksmų algoritmas maždaug toks: perkama jauno miško plantacija ir laukiama, kol jis subręs iki tinkamo lygio. Po to galima galvoti arba apie pardavimą, arba apie iškirtimą. Pajamos, išskaičiavus miško kirtimo, transportavimo ir apdorojimo išlaidas, padengs visas pirkimo išlaidas.

Ypatybės:
* medienos kainos auga vidutiniškai 2% per metus, miškų plantacijas priimta drausti nuo gaisrų ir stichinių nelaimių;
* grąža iš investicijų į mišką dažniausiai būna didesnė nei grąža iš obligacijų ar vertybinių popierių;
* investavimo patrauklumas ir rizika labai priklauso nuo vietinių sąlygų.

Išvada:
* investuojant į mišką, kaip į nekilnojamąjį turtą, būtina atsižvelgti į kiekvienos šalies ir regiono ypatybes ir niuansus;
* verta investuoti ILGAM periodui (mažiausiai 20 metų)

Bendros temos išvados:
* Investavimas į šiuos nekilnojamojo turto objektus įpareigoja investuotoją sumaniai gaudytis teisės aktuose;
* Investuotojas privalo pajungti visą savo "kūrybinį" potencialą, kad tinkamai nustatytų, kaip efektyviai išnaudoti turimą objektą;
* Investuoti verta ILGAM periodui.

 

Papildomai skaitykite:
Warren Buffett: obligacijos blogiau, nei akcijos. Kokias gi akcijas pirkti?
Vietoje namų su vaiduokliais – namai vaiduokliai. Nekilnojamo turto burbulo Lietuvoje algoritmas
Investicijos į nekilnojamą turtą: kuo pagrįsta bulių tendencija
George Soros: kas vyksta su aukso kainomis?
Ar verta aktyvus pervesti į auksą, o gal metas pardavinėti spalvotuosius metalus?
Investuotojams: sidabras pelningesnis už auksą
Ilgalaikė sidabro kainos augimo tendencija pramoninės gamybos augimo fone
Kuo įdomios investicijos į metalurgijos pramonės rinką Artimųjų Rytų šalyse?
Lietuva - investicijų lyderis tarp Baltijos šalių
Rizikos investuotojams: revoliucinės technologijos saulės energetikoje
Kova už Arktiką: ko ieško šalys ir investuotojai amžinojo įšalo luituose?
Investicijų paslaptys: farmacijos perspektyvos krizės metu ir po jos
Lietuvos pensijų sistema: artėja žlugimas?
Kokia globalaus naftos produktų paklausos augimo prognozė 2011 metams?
Norvegijos patirtis: nafta gėris ar blogis ? Kaip išvengti resursinio prakeiksmo?
Nafta: belaukiant OPEC sprendimo
OPEC pademonstravo savo neveiksmingumą: ko laukti investuotojams?

_______________
Investuotojams: sidabro kaina kyla
Aukso kainos muša rekordus: ar verta investuotojams nerimauti dėl kracho?

 

Klausimus susijusius su šia tema galite užduoti uždarame Masterforex-V Akademijos forume

1. Strategija:

Išlavinkite savyje tikslų supratimą ir matymą, kaip juda valiutos Forex Rinkoje. Išlavinkite Rinkos matymą ir, remiantis juo, pasirinkite strateginę kryptį.

2. Taktika:

Sukurkite taktinį planą kiekvienai Forex prekybos sesijai, remiantis Jūsų pasirinkta strategine kryptimi. Tiksliai supraskite, ką Jums reikia daryti ir kada.

3. Prekybos Sistema:

Forex prekybos sistema yra viso labo elementarių matematinių taisyklių rinkinukas ir nieko daugiau.