Forex naujoko mokyklos vienuoliktos klasės turinys

Kokios pagrindinės grandies trūksta klasikinėje techninėje ir bangų analizėje?


1. Pagal objektą:
Realios investicijos - investavimas į materialius arba nematerialius aktyvus (pagrindinis ir apyvartinis kapitalas, intelektuali nuosavybė). Ta yra investavimas į žemę, nekilnojamąjį turtą, mašinas ir įrengimus, atsargines dalis ir t.t. Realios investicijos apjungia ir apyvartinio kapitalo išlaidas. Iš dalies galima į šitą sritį priskirti ir investavimą į tauriuosius metalus juvelyrinių dirbinių arba metalo laužo pavidalu.

Portfelinės investicijos - pinigų investavimas į įvairius finansinius instrumentus, tai gali būti vertybiniai popieriai, indėliai banke, valiuta, taip pat taurieji metalai ir brangakmeniai, negaunant jų natūra - tai reiškia, kad galima nupirkti 1 kg aukso, tačiau į rankas jo negausite, nes jis bus saugomas banke. Portfelinėmis investicijomis priimta vadinti kapitalo investavimą į kompanijų akcijas, kurios nesuteikia teisės į kontrolę, į obligacijas ir kitus vertybinius popierius. Šiuo atveju investuotojas gali valdyti savo aktyvus, tačiau ne tą kompaniją, kurios akcijas jis nusipirko.

Investicijų portfelis - tai visos investicijos, apžvelgiamos kaip viena visuma. Tuo pačiu portfelis gali būti sudarytas iš tam tikro skaičiaus subportfelių, pavyzdžiui, investuotojas tuo pat metu gali turėti ir vertybinių popierių, ir nuosavybės portfelį.


Skaityti daugiau
     


Pagrindiniai investavimo tikslai yra du: kapitalo išsaugojimas ir kapitalo padidinimas. Tačiau kiekvienai investavimo operacijai yra nustatomi konkretūs tikslai, t.y. terminas, dydis, investavimo forma, tikėtinas pajamingumo ir rizikos lygis. Čia galima nagrinėti investavimo tikslus įvairiomis ekonominėmis sąlygomis. Pvz., finansinio instrumento vertės augimo periodu, vertės kritimo periodu. Tikintis vertės pasikeitimo arba pokyčio dinamikos. Pavyzdžiui, ekonomikos augimo periodu, nekilnojamojo turto vertė auga, o visų ekonominių rodiklių smukimo periodu, nekilnojamojo turto kainos gali ir nekristi, tačiau jų kilimas sustoja.

Yra įvairių investavimo strategijų. Tai gali būti investavimas į aktyvą tiek jo vertės kilimo pradžioje, tiek ir jo vertės kritimo laikotarpiu (vertė labai sumažėjo ir ateityje tik augs, arba dar nežymiai pakris ir tik po to pradės augti). Lygiai tas pats ir su aktyvų pardavimu. Galima aktyvo pardavimo strategija po intensyvaus jo vertės kilimo, kol kaina nepasiekė maksimumo.

Pagrindinė taisyklė - saugokite savo investicijas. Tai iš dalies reiškia ir tai, kad investicijas reikia valdyti. Reikia žinoti ne tik, kada nupirkti aktyvus, bet taip pat ir planuoti, kada juos parduoti. Aktyvo "išgryninimas" - tai pelno fiksavimas (vienas iš investicinio sandorio užbaigimo variantų). Čia nepriskiriami atvejai, kai aktyvo pardavimas nėra numatomas, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto įsigijimas ir jo nuoma.


Skaityti daugiau


Akcija (lot. actio - veiksmas, pretenzija) - emisinis vertybinis popierius, užtvirtinantis jo valdytojo (akcininko) teisę gauti dalį pelno dividendų pavidalu, taip pat teisę dalyvauti akcinės bendrovės valdyme bei teisę gauti dalį likviduojamos bendrovės turto.

Akcijų kategorijos

Paprastosios akcijos suteikia teisę dalyvauti tos bendrovės valdyme (1 akcija suteikia 1 balsą akcininkų susirinkime, išskyrus kumuliatyvinio balsavimo atveju) ir gauti dalį pelno nuo bendro bendrovės uždarbio. Dividendai paprastųjų akcijų savininkams yra išmokami iš grynojo bendrovės pelno. Dividendų dydis nustatomas direktorių taryboje ir teikiamas svarstyti bendram akcininkų susirinkimui, kuris gali tik sumažinti dividendų išmokas, pasiūlytas direktorių tarybos. Privilegijuotos akcijos gali riboti akcininko dalyvavimą bendrovės valdyme, tačiau gali ir teikti papildomų teisių, valdant bendrovę (nebūtinai), tačiau duoda pastovius dividendus.

Privilegijuotų akcijų dividendai gali būti išmokami tiek iš bendrovės pelno, tiek ir iš kitų šaltinių - priklausomai nuo bendrovės nuostatų. Privilegijuotos akcijos skirstomos į kaupiamąsias arba nekaupiamąsias.


Skaityti daugiau


Obligacija - emisinis vertybinis popierius, įtvirtinantis jos valdytojui teisę nustatytu laiku gauti iš obligacijos emitento jos nominalią vertę ir papildomą procentą nuo jos vertės arba nuo kito egzistuojančio ekvivalento.

Iš esmės obligacija - tai kreditinis įsipareigojimas; obligacijų valdytojai skolina pinigus obligacijos emitentui. Be to, skirtingai nei akcijose, obligacijos valdytojas negauna teisės į emitento nuosavybės dalį (o tuo pačiu ir negauna privilegijų, kurias turi nuosavybės bendrasavininkis).

Obligacijos yra fiksuotas emitento aktyvų, lygių principalui (žr. žemiau), ir pelno dalies pareikalavimas (obligacijos procentai, kuponas - žr. žemiau).
Obligacijų reikalavimų išpildymą gali garantuoti ir tretieji asmenys, tame tarpe ir draudimo kompanijos.

Kai kurių obligacijų rūšių ypatumai

Egzistuoja labai daug obligacijų rūšių. Tokia įvairovė susidarė dėl to, kad kiekvienas iš aukščiau nurodytų parametrų gali būti nustatomas individualiai prieš kiekvieną obligacijų išleidimą.

Toliau nurodysime atskirus obligacijų ypatumus, kuriuose, mūsų manymu, gali slėptis tiek malonūs siurprizai, tiek ir "povandeniniai akmenys".


Skaityti daugiau

Nekilnojamas turtas, kaip investicijų objektas – sąvoka, bruožai, charakteristikos

Nekilnojamajam turtui priskiriama žemė, žemės dalis, įskaitant orą virš jos ir žemę po ja, dirbtiniai vandens telkiniai ir visa, kas yra tiesiogiai susiję su žeme, t.y. objektai, kurių perkėlimas be žalos jų naudojimo paskirčiai yra neįmanomas, tame tarpe ir miškai, daugiamečiai sodiniai, pastatai, įrenginiai. Nekilnojamajam turtui priskiriami ir valstybiniame registre įrašyti lėktuvai, jūrų laivai, vidaus vandenų laivai, kosminiai objektai.

Į nekilnojamo turto sąrašą gali būti įtraukta ir kita nuosavybė, pavyzdžiui, įmonė, kaip nuosavybės kompleksas, naudojama verslo vystymui.

Objektai, nepriskiriami prie nekilnojamo turto, įskaitant pinigus ir vertybinius popierius, laikomi kilnojami turtu.


Skaityti daugiau


Lietuvos socialinės apsaugos sistemą sudaro socialinis draudimas ir socialinė parama.

Pensija - reguliari, dažniausiai mėnesinė, piniginė išmoka, kuri mokama asmenims, sulaukusiems pensijinio amžiaus (senatvės pensija), turintiems invalidumą (invalidumo pensija), netekusiems maitintojo (pensija netekus maitintojo).

Socialinė apsauga – tai sistema veiksmų, kurių tikslas įstatymo nustatytiems piliečiams mokėti išmokas jų nedarbingumo metu iš specialių fondų lėšų. Šios lėšos formuojamos iš biudžeto įplaukų.

Socialinis draudimas - organizacinių, teisinių ir ekonominių priemonių sistema, kurios tikslas yra išmokų mokėjimas piliečiams jų nedarbingumo metu. Socialinis draudimas veikia įmokų į specialų fondą (Lietuvoje - "Sodros"), formuojamų iš piliečių, įmonių, įstaigų daromų draudimo įnašų ir išmokų iš jo principu.

 

Lietuvos pensijų sistemos struktūra

Pagal naująją pensijų kaupimo sistemą, pradėjusią veikti nuo 2004 metų, socialinio draudimo pensiją sudaro dvi dalys: pagrindinė (arba bazinė) pensija ir papildoma dalis. Bazinės pensijos dydis priklauso tik nuo socialinio draudimo stažo - turint visą būtinąjį stažą (šiuo metu - 30 metų), mokama visa bazinė pensija. Papildoma socialinio draudimo pensijos dalis priklauso ir nuo stažo, ir nuo mokėtų įmokų dydžio. Ji skaičiuojama pagal specialią formulę, nustatytą įstatymo. Dalyvavimas II pakopos pensijų kaupimo sistemoje neturi įtakos bazinės pensijos dydžiui.


Skaityti daugiau


Investicinis fondas (Kolektyvinio investavimo subjektas - KIS) - kolektyvinio investavimo forma, kuri numato investuotojų kolektyvinio kapitalo kaupimą pelno gavimo tikslais.

Kolektyvinis investavimas - investavimo būdas, kai daugelio investuotojų kapitalas akumuliuojamas viename fonde. Apjungtomis lėšomis disponuoja finansų specialistai - aktyvų valdymo kompanija. Ji vykdo tolesnį kapitalo investavimą, siekdama gauti grąžą.

Fondai savo aktyvus formuoja, parduodami investuotojams fondų vertybinius popierius - akcijas arba investicinius sertifikatus. Vertybiniai popieriai, kuriuos įsigyja investuotojas, suteikia jam fondo bendrasavininkio teises, o sertifikatų skaičius tiesiogiai atspindi investuotojo turimą fondų aktyvų dalį.

Fonde surinkti aktyvai valdymo kompanijos sprendimu yra investuojami į įvairių rinkų vertybinius popierius (akcijas, obligacijas ir t.t.), depozitus ir kitus aktyvus, siekiant gauti grąžą ir padidinti grynųjų fondo aktyvų vertę.

Investavimo objektais gali būti ne tik vertybiniai popieriai, bet ir kiti finansinės rinkos instrumentai, korporacinės teisės, metalai, nekilnojamas turtas ir kiti aktyvai.

Minimalią investavimo į fondą lėšų apimtį nustato fondą valdanti kompanija ir, kaip taisyklė, tai sudaro vieną investavimo sertifikatą arba akciją. Vienas investuotojas gali turėti neribotą kiekį investicinio fondo sertifikatų.


Skaityti daugiau


Venčiūras (angl. venture), Venčiūrinis fondas - investicinė kompanija, dirbanti išskirtinai su inovacinėmis kompanijomis ir projektais. Venčiūriniai fondai investuoja į vertybinius popierius arba kompanijas, kurios priskiriamos labai aukštam arba sąlyginai aukštam rizikos laipsniui, siekiant labai didelės grąžos. Dažniausiai tokios investicijos vykdomos naujausių mokslo atradimų ir aukštųjų technologijų srityje. Kaip taisyklė, 70-80% projektų nebūna sėkmingi, tačiau likusieji 20-30 % atperka visus nuostolius.

Venčiūrinis kapitalas (angl. Venture capital) - investuotojų kapitalas, skirtas finansuoti naujas, augančias arba dėl vietos rinkoje kovojančias kompanijas, arba ties bankroto riba esančias kompanijas, todėl toks investavimas ir priskiriamas aukštam arba sąlyginai aukštam rizikos laipsniui; ilgalaikės investicijos į rizikingus vertybinius popierius arba kompanijas, tikintis didelės grąžos.

Venčiūrinis fondas - tai investavimo mechanizmas, sukuriant bendrą (paprastai – partnerystės pagrindu) išorinių investuotojų fondą finansinio kapitalo investavimui į kompanijas, kurios įprastoms kapitalo rinkoms ir bankų kreditavimui yra per daug rizikingos.

1. Istorija

Nežiūrint į tai, kad praeityje irgi veikė panašūs investavimo mechanizmai, šiuolaikinio venčiūrinio kapitalo industrijos tėvu priimta laikyti Georges Doriot. 1946 m. Doriot įkūrė Amerikos Tyrinėjimų ir Vystymo Korporaciją (American Research and Development Corporation), kurios didžiausia sėkme tapo Digital Equipment Corporation (DEC). Kai DEC 1968 m. patalpino savo akcijas biržoje, ji užtikrino American Research and Development Corporation 101% metinio pelno rentabilumą. 70 tūkst. dolerių, kurie 1959 m. buvo investuoti į DEC, 1968 m. buvo verti 37 milijonų.


Skaityti daugiau


Auksas

Auksas apskritai yra labai unikalus investavimo instrumentas net pačių tauriųjų metalų tarpe, o priežastis labai paprasta: daugelį šimtmečių tarp sąvokų pinigai ir auksas buvo dedamas lygybės ženklas. Auksas buvo vertės matas, pagrindinė ir rezervinė valiuta, auksu pasitikėjo, auksą kaupė, užkasinėjo į žemę, iš jo gamino papuošalus, dėl aukso žudydavo, tačiau visada auksas buvo glaudžiai susijęs su koncentruota ekonomine valdžia. Būtent dėl šitų priežasčių neprotinga auksą apžvelgti kartu su kitais tauriaisiais metalais. Auksas ir dabar tebėra reali rezervinė pasaulio valiuta, nežiūrint į tai, kad visa pasaulinė finansų sistema sukurta būtent neigiant šį faktą. Dabar, kai braška pasaulio ekonomikos siūlės, auksas gali turėti realių šansų susigrąžinti savo teisėtą vaidmenį, nežiūrint į visas Bretton-Woods sutartis ar Jamaikos valiutų sistemą.

Auksas yra ramybės oazė tuo metu, kai pasaulyje siaučia ekonominės audros ir gana abejotina investicija ekonominio bumo metu, ypač, jei šis bumas susijęs su JAV gerovės augimu, ir, svarbiausia, su jos nacionalinės valiutos... kaip ją ten vadina... dolerio augimu.

Verta pabrėžti, kad toks tvirtinimas yra teisingas būtent šiuo metu susiklosčiusių pasaulyje ekonominių santykių sistemos atžvilgiu. Mes jau beveik keturis dešimtmečius nematėme tikrosios aukso kainos ir jeigu tai įvyks, tai reikš naujos eros pradžią pasaulio ekonomikoje, o paprasčiau sakant.. tai bus tokia... mmm... krizė, kad maža niekam nepasirodys.


Skaityti daugiau


Antikvariatas ir šiuolaikinis menas

Grandinė auksas-taurieji metalai-brangenybės-antikvariatas atrodo pakankamai logiška, tačiau kiekvienas iš šitų investicijų objektų pasižymi savo individualia aiškia specifika, tame tarpe ir antikvariatas.

Antikvariatas (lot. antiquus – senas) - senovinis/senas kolekcionavimo objektas. Tokius objektus renka ir saugoja dėl jų amžiaus, retumo, būklės, naudos arba dėl kitų unikalių savybių. Tai dažniausiai koks nors daiktas, kuris žymi visuomenės praeities erą arba amžių.

Esminiai antikvarinių daiktų bruožai ekonominiu požiūriu:
- pasiūlos ribotumas. Senovinių daiktų skaičius ribotas, o naujų nėra iš kur paimti. Ši aksioma turi keletą išimčių. Pvz., laikui bėgant, antikvariatu tampa vis nauji senstantys daiktai, tačiau pagrindinė jų dalis tik mažėja. Skirtingai nuo nekilnojamo turto, pinigų ar akcijų, naujų įplaukų čia būti negali, atitinkamai, yra neįmanomas kainos mažėjimas dėl paklausos patenkinimo.
- ilgas antikvarinių daiktų išėmimo iš apyvartos laikotarpis. Didelė dalis kolekcininkų įsigytų antikvarinių daiktų pradingsta iš rinkos dešimtmečiams. Kolekcininkas renka kolekciją savo protinio ir finansinio klestėjimo metais (30-60 metų), o išsiskiria su ja savo gyvenimo pabaigoje arba palieka ją įpėdiniams;
- platus galutinės kainos diapazonas. Antikvariatas - ne biržos prekė, todėl jo kaina nustatoma intuityviai. Taisyklė šiuo atveju paprasta - kuo retesnis daiktas, tuo daugiau turi laisvės jo savininkas, nustatydamas kainą;
- žemas likvidumas. Investavimas į antikvariatą negali būti traktuojamas, kaip atidėjimas "juodai dienai": "juoda diena" ateina greitai, o tokie daiktai parduodami lėtai. Tai yra, juos galima parduoti ir greitai, bet tik dileriui, o ne galutiniam pirkėjui, ir su dideliu diskontu, kuris gali absorbuoti visą pelną. Svarbu yra tai, kad pagal įstatymus negalima išvežti antikvarinių daiktų į užsienį (o įvežti irgi labai sunku).
- didelis kiekis pardavimo kanalų (esant žemam likvidumui). Tai ir šimtai antikvarinių parduotuvių, specializuoti internetiniai portalai, privačių dilerių ir kolekcininkų skelbimai ir t.t.
- didelis procentas padirbtų vertybių. Nuo šio reiškinio neapsaugotas niekas, net pripažinti specialistai suklysta, ko pasekoje investuotojas praranda 95% savo investicijų;
- vogti daiktai. Galima nusipirkti autentišką antikvarinį daiktą (ar šiuolaikinio meno vertybę) ir "nusvilti rankas" ir dar pakliūti į baudžiamąją atsakomybę;
- antikvariato gerbėjų ir kolekcininkų bendruomenė susikūrė ne vakar. Tai labai specifinis ir uždaras pasaulis, ir į šią aplinkybę negalima neatsižvelgti, jeigu rimtai nusprendėte investuoti savo lėšas į antikvariatą.


Skaityti daugiau

 

1. Strategija:

Išlavinkite savyje tikslų supratimą ir matymą, kaip juda valiutos Forex Rinkoje. Išlavinkite Rinkos matymą ir, remiantis juo, pasirinkite strateginę kryptį.

2. Taktika:

Sukurkite taktinį planą kiekvienai Forex prekybos sesijai, remiantis Jūsų pasirinkta strategine kryptimi. Tiksliai supraskite, ką Jums reikia daryti ir kada.

3. Prekybos Sistema:

Forex prekybos sistema yra viso labo elementarių matematinių taisyklių rinkinukas ir nieko daugiau.

Forex prekyba yra itin rizikingas užsiemimas ir tinka ne visiems investuotojams. Yra tikimybe patirti dalinį arba visą kapitalo praradimą, todėl nespekuliuokite kapitalu, kurio negalite sau leisti prarasti. Ir prašome įsidemėti kad šiame tinklapyje, tame tarpe ir Virtualioje prekybos salėje, pateikiama informacija jokiu būdu negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti kokią nors iš finansinių priemonių. Pateikiamos medžiagos autorius už Jūsų priimtus prekybinius sprendimus atsakomybės neneša.

Komentarai, informacija ir kita medžiaga, esanti bet kurioje "https://www.masterforex-v.lt" dalyje, nėra skirta suteikti patarimus arba rekomendacijas, kuriomis Jus galite vadovautis priimant sprendimus pirkti arba parduoti finansinius instrumentus. Pateikiama Informacija neturėtų būti remiamasi vykdant vertybinių popierių sandorius, valiutų pirkimo/pardavimo sandorius ar kitas investavimo strategijas, taip pat neturėtų būti suprantama kaip pasiūlymas parduoti ar pirkti bet kokį finansinį instrumentą ir negali būti suprantama kaip investavimo rekomendacijų teikimas. Todėl mes atsisakome bet kokios atsakomybės ir atsakomybės, atsirandančios dėl bet kokios informacijos, pateiktos svetainėje https://www.masterforex-v.lt panaudojimo. Įskaitant, bet neapsiribojant, atsakomybės už bet kokį sprendimą dėl investavimo, ar valiutų pirkimo/pardavimo.