Kaip klestinti Norvegija ruošiasi naftos atsargų išsekimui

Autorė: Jelena Tarakanova

Šiame etape Norvegija yra viena turtingiausių naftos valstybių pasaulyje. Jau dabar šalis ruošiasi epochai, kai naftos atsargos išseks. Apie tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Deutsche Welle“.

Kaip taisyklė, naftą išgaunančios šalys nori gauti pajamų realizuodamos energijos nešėjus ir beveik visai nesirūpina apie pajamų šaltinius po to, kai atsargos išseks. Skirtingai nuo daugelio kitų naftos eksportuotojų, Norvegijos vyriausybė jau dabar formuoja rezervus ateičiai ir ieško alternatyvių pajamų šaltinių.

Suverenaus Norvegijos fondo vadovas Ingvė Slingstad (Yngve Slyngstad) 1 trilijono dolerių fondo pasiekimą įvardijo, kaip svarbią ribą. Būtent tokia buvo visų aktyvų, priklausančių NBIM (Norges Bank Investment Management), vertė šių metų rugsėjo 19 dieną - fondo, į kurį Norvegijos valstybė kasmet atideda dalį pajamų, gaunamų pardavus naftą ir dujas. Šalies gyventojai jį vadina tiesiog naftos fondu.

NBIM yra laikomas vienu didžiausių pasaulyje nepriklausomu fondu. Kitas pagal reitingą tokios struktūros fondas yra Jungtinių Arabų Emyratų stabilizavimo fondas, kuriame lėšų yra maždaug 15 procentų mažiau. Rusijos nacionalinės gerovės fondas yra maždaug 10 kartų mažesnis nei Norvegijos naftos fondas.

Trilijonas ateinančioms kartoms

Fonde sukauptą sumą negalima laikyti tiesiog gražiu skaičiumi Norvegijos banko buhalterijoje, kurio struktūrinis padalinys oficialiai yra NBIM. Pagrindinis ir vienintelis fondo tikslas yra užtikrinti finansinę gerovę ateities kartoms iš dabartinio pajamų pertekliaus. Norvegijos vyriausybė puikiai supranta, kad naftos dolerių srautas negali būti begalinis.

NBIM svetainėje viename pirmųjų pasiūlymų sakoma, kad nafta vieną dieną baigsis, tačiau fondo pajamos toliau neš naudą visuomenei. Atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių, kuris yra 5,3 mln. žmonių, kiekvienam norvegui tenkanti fondo dalis yra 193 tūkstančių dolerių dydžio suma. Tokią pinigų sumą fonde pavyko sukaupti beveik per 20 jo gyvavimo metų. Dar 90-aisiais metais norvegai suprato, kad „naftos rojus“ anksčiau ar vėliau baigsis.

Pirmieji atskaitymai iš biudžeto į fondą buvo atlikti 1996 metais. Nuo 1998 metų prasideda NBIM pelningumo istorija. Nuo to laiko fondas kasmet didėja apie 5,9 procento per metus, atsižvelgiant į infliaciją ir valdymo išlaidas metinis pelnas sudaro maždaug 4 procentus. Statistika rodo, kad fondo valdymui buvo parinkti tikrai aukštos klasės specialistai.

Pastarosios pasaulinės finansų krizės metu, kuri prasidėjo 2008 metais, fondo aktyvai nelabai sumažėjo. Šiuo laikotarpiu, kaip žinoma, dauguma naftą išgaunančių šalių priverstinai pasinaudojo „ateities kartų“ pinigais iš nepriklausomų fondų. Pavyzdžiui, Rusijoje ir Kazachstane fondų aktyvai sumažėjo 3 kartus, ekspertai net bijojo visiško rezervų išsekimo.

Ateities pelną užtikrina apgalvotas investavimas

Šiandien Norvegijos fondas valdo dideles sumas, kurios investuotos į daugiau nei 9000 akcijų, obligacijų ir nekilnojamojo turto objektų. NBIM investicijų portfelis yra pilnai padengtas, susipažinti su jo turiniu gali kiekvienas norintis. Didelę dalį pinigų (65 procentus) valdytojai investavo į akcijas visame pasaulyje. Akcijų portfelyje galima rasti pirmaujančių firmų vertybinius popierius iš naujos internetinės-ekonomikos - Google, Amazon ir kitų kompanijų. Fondo atstovai neslepia, kad fenomenalaus sumos augimo pavyko pasiekti dėka spartaus fondų rinkų kilimo pastaruosius du dešimtmečius.

Nepaisant to, kad fondo pavaldume yra didelės pinigų sumos, NBIM nesuperka visko iš eilės. Greičiausia priešingai - fondo valdytojai laikosi taip vadinamųjų „etikos investicijų“ strategijos. Jie investuoja į tas įmones, kurios atitinka Osle parengtiems kriterijams. Atranka atliekama maksimaliai skaidriai ir atvirai, fondui netinkančių įmonių sąrašas taip pat yra paskelbtas internete.

Didžiausio pasaulyje suverenaus fondo pinigai negali atitekti kompanijoms, kurios gamina ar dalyvauja branduolinio ginklo gamybos grandinėje. Tarp šių kompanijų amerikiečių Lockheed Martin ir Northrop Grumman, taip pat Europos Airbus Group. Neįmanomas investavimas ir į tabako pramonės kompanijos - Philip Morris, British American Tobacco. Fondų valdytojai kategoriškai atsisako dirbti su firmomis, kurios naudojasi vaikų darbu, jų tarpe Amerikos mažmeninės prekybos Wal-Mart struktūros.

Norvegams taip pat draudžiama bendradarbiauti su kompanijomis, kurios NBIM žiniomis kelia didelę žalą aplinkai. Šios taisyklės priežastis yra ta, kad fondas yra kuriamas ateities kartoms. Be to, fondas atsisako dirbti su kompanijomis, kurios yra kaltos dėl korupcijos, žmogaus teisių pažeidimų ar kitų „fundamentalių etikos normų“.

Tuo pačiu metu fondų valdytojai nesipriešina žemės ūkio kompanijoms, naudojančioms genų inžineriją. Be to, renkantis investicinius projektus, NBIM nekreipia dėmesio į politinius momentus. Nepaisant tarptautinių sankcijų, 2016 metų duomenimis fondo pavaldume buvo 51 Rusijos kompanijos akcijų.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone. Jei turite kitą nuomonę, parašykite ją komentaruose.