Europos komisija atmetė Italijos 2019 metų valstybės biudžeto projektą
Autorė: Jelena Tarakanova
Europos komisija priėmė precedento neturintį sprendimą - atmetė Italijos kitų metų biudžeto projektą. Italijos vyriausybė turi tris savaites pataisymams, apie tai praneša portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į Deutsche Welle.
Spalio 23 dieną Europos Komisija sukritikavo Italijos vyriausybės parengtą biudžeto projektą. Šalies vadovybė per tris savaites turi galimybę pakeisti pagrindinę valstybės sąmatą. Problema ta, kad Italijos pareigūnai nenori keisti savo dabartinių planų. Italijos vidaus reikalų ministerijos vadovas Mateo Salvinis (Matteo Salvini) teigia, kad Europos Komisija „puola žmones“, o ne vyriausybę.
Komentuodamas pateikto dokumento turinį, Europos ekonomikos reikalų komisaras Valdis Dombrovskis pažymėjo, kad oficiali Roma „atvirai ir sąmoningai“ pasisakė prieš savo įsipareigojimus Europos partneriams. Todėl Europos Komisija nusprendė atmesti Italijos biudžeto projektą ir suteikti šalies vyriausybei galimybę atlikti sąmatoje pataisymus.
Italijos vadovybė turi laiko persvarstyti dokumentą, tačiau neturi noro tai padaryti. Ansa agentūros duomenimis, Italijos vidaus reikalų ministras Mateo Salvinis pareiškė, kad niekas nepasikeis, o „ponai spekuliantai gali skirstytis“, nes kelio atgal nėra. Ministro teigimu, Europos Komisija su savo reikalavimais faktiškai „puola žmones“, o ne vyriausybę. Pareigūnas sakė, kad iš italų kišenių „neištrauks nė vieno cento“.
Italijos vadovybės poziciją savo kalboje spalio 29d. patvirtino ministras pirmininkas Džiuzepė Konte (Giuseppe Conte). Vyriausybės vadovas pažadėjo, kad biudžeto deficitas neviršys projekto ribų. Pasak jo, 2,4 procento BVP deficitas yra riba, kurios Italijos vyriausybė neperžengs. Tačiau neatmetama, kad galiausiai deficitas bus dar mažesnis nei iš pradžių planuota.
Be to, ministras pirmininkas pakomentavo ekspertų prielaidas dėl galimo šalies pasitraukimo iš euro zonos. Pareigūnas pabrėžė,kad Italija, bet kuriuo atveju, liks eurozonoje, o valstybei išeiti ir Europos Sąjungos ar euro zonos nėra nei vieno šanso.
Anksčiau konfliktą, kuris kilo tarp Romos ir Briuselio, komentavo Europos centrinio banko pirmininkas Mario Draghi. Italijos vyriausybę jis kvietė laikytis santūresnės retorikos. Be to, bankininkas pažymėjo, kad Italijos pareigūnai turėtų nustoti kelti klausimą dėl vieningos Europos valiutos tikslingumo. Apie tai buvęs Italijos Emisijos banko vadovas Draghi pareiškė metiniame TVF posėdyje, kuris įvyko spalio 13 dieną Balyje.
Pasak Italijos ekonomisto, piliečių abejonės dėl euro tikslingumo lems tai, kad šaliai su aukštu skolos lygiu bus sunkiau vykdyti ekspansyvią biudžeto politiką. Draghi pabrėžė, kad Italijos euroskeptikų pareiškimai jau padarė žalą, todėl Romos atstovai pirmiausia turi sušvelninti toną.
Briuselio netenkina pernelyg didelis Italijos biudžeto deficitas
Į kitų metų pagrindinį valstybės sąmatos projektą Italijos vyriausybė įtraukė 2,4 procento BVP deficitą. Vyriausybės koalicijos atstovai, kurią sudaro dešinieji radikalai ir populistai, paaiškino, kad tik padidinus deficitą Italijos valdžios institucijos galėtų finansuoti rinkimų pažadų vykdymą. Pagal Europos Sąjungos normas, biudžeto deficitas negali viršyti 2 procentų šalies BVP.
Briuselio nuomone, naujosios Italijos vyriausybės politika kelia grėsmę finansiniam euro zonos ir visos Europos Sąjungos stabilumui. Kaip žinia, Italijos valdžios institucijos nusprendė atsisakyti ankstesnio pinigų taupymo ir biudžeto konsolidavimo kurso. Dabartinės Italijos vadovybės kritikai primena, kad šalies valstybės skola siekia 2,3 trilijono eurų arba 130 procentų šalies BVP. Ši skola yra antroji pagal dydį euro zonoje, pirmavimo palmę laiko Graikijos valstybės skolą.
Į priežastis, dėl kurių Italija atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, savo ataskaitoje atkreipia dėmesį JAV agentūros „Moody's“ analitikai. Ekspertai teigia, kad Italija blokuoja ekonomines ir finansines reformas. Dėl šios priežasties agentūra sumažino valstybės reitingą. Italijos vyriausybė kritiką savo adresu atmeta.
Būtent dėl planuojamo valstybės skolos padidinimo agentūra „Moody's“ patikslino Italijos kredito reitingą. Naujasis vertinimas pasirodė esąs Baa3 lygio, kuris yra mažesnis nei ankstesnis rodiklis. Agentūros ekspertų vertinimais, Italijos vyriausybės obligacijos yra tik vienu laipteliu aukščiau nei vadinamasis „šiukšlių“ reitingas.
Agentūros analitikai Italijos reitingo sumažiną paaiškina „žymiu finansinio stabilumo susilpnėjimu“ šalies planų didinti valstybės skolą fone. Pasak ekspertų, ekonomikos augimą ir valstybės skolos dydį neigiamai įtakoja Italijos valdžios institucijų politika, kuri „blokuoja struktūrines, ekonomines ir finansines reformas“.
Kitų metų biudžeto projektas, kurį pateikia koalicinė vyriausybė, kurios sudėtyje yra populistinis „5 žvaigždžių“ judėjimas ir dešiniųjų radikalų „Lyga“, kelia ekspertams klausimus. Naujoji vyriausybė parengė biudžetą su 2,4 procento deficitu, o tai yra 3 kartus daugiau, nei žadėjo ankstesnė Italijos vadovybės sudėtis. 2020 ir 2021 metais planuojamas deficitas yra atitinkamai 2,1 ir 1,8 procento BVP.
Oficiali Roma kritiką savo adresu atmeta. Italijos vadovybės atstovai sako, kad ateityje ketina laikytis savo planų. Vidaus reikalų ministras Mateo Salvinis šiuo atveju pareiškė, kad Italija „nesileis gąsdinama kredito agentūrų“. Politikas priminė, kad praeityje reitingų agentūros skelbė „piktinančiai neteisingus vertinimus“ ir išreiškė įsitikinimą, kad ir šįkart ekspertai klysta.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone. Jei turite kitą nuomonę, parašykite ją komentaruose.
