Kurioje pasaulio šalyje geriausia sveikatos apsauga?

Autorė: Jelena Tarakanova

Medicinos paslaugų kokybė ir prieinamumas yra objektyvūs šiuolaikinių šalių išsivystymo rodikliai. Įvairiose ​​šalyse skiriasi požiūris į medicinos paslaugų teikimo procesą. Apie tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Savo publikacijoje leidiniui TheNew York Times apžvalgininkas Aronas Kerolas (Aaron E. Carroll) kartu su Bostono universiteto Visuomenės sveikatos apsaugos katedros docentu Ostinu Fraktu (Austin Frakt) palygino kai kurių pasaulio pirmaujančių šalių sveikatos apsaugos sistemas. Jis priminė, kad frazę „medicina visiems“, kaip veiksmingą šūkį, dažnai naudoja demokratai. Tačiau skirtingų šalių požiūriai į sveikatos priežiūrą yra skirtingi.

Kai kuriose šalyse yra priimta visiškai pasikliauti valstybe, kitų pagrindas yra privačios draudimo kompanijos, o trečiosios pasirenka sau vidurinį variantą.  Ekspertai negali nustatyti, kuris metodas yra geriausias, palikdami galimybę pasirinkti patiems piliečiams:

- Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje sveikatos apsauga egzistuoja vieno mokėtojo sistemos dėka. Tačiau valstybės, kuri kompensuoja medicinos išlaidas, vaidmuo skiriasi. Kanadoje vyriausybė finansuoja sveikatos draudimą, daugelis žmonių turi papildomą, privatų darbdavių draudimą (receptinių vaistų, stomatologų ir oftalmologų paslaugų apmokėjimui). Tokiu būdu apie 70 procentų išlaidų sveikatos priežiūrai padengia valstybė.

Jungtinėje Karalystėje sukurta socializuota sistema - vyriausybė ne tik finansuoja pacientų priežiūrą, bet taip pat per Nacionalinę sveikatos apsaugos tarnybą teikia medicinos paslaugas. Suformuota sistema apima plačius gyventojų sluoksnius, dauguma paslaugų JK piliečiams yra nemokamos. Sistema gyvuoja mokesčių dėka, bet tuo pačiu metu su ja dirba ir privati medicina. Apie 10 procentų žmonių perka draudimą, daugiau nei 80 procentų išlaidų tenka valstybei.

 

Pagal bendruosius rodiklius Kanada ir Jungtinė Karalystė yra panašios. Atsižvelgiant į medicinos prieinamumą laimi Britaniją, kur medicinos paslaugos yra labiau prieinamos, o jų laukimo laikotarpis yra trumpesnis nei Kanadoje.

- JAV ir Singapūras. Amerikos sveikatos priežiūros sistemoje susijungia iš pažiūros prieštaringi principai. Mechanizmo elementai yra privatus darbdavių draudimas, vieno mokėtojo sistema piliečiams vyresniems nei 65 metai, valstybės valdomas fondas žmonėms, turintiems mažas pajamas ir privatus draudimas per biržas, įtvirtintas medicinos prieinamumo įstatyme. Tuo pačiu metu, apie 28 mln. amerikiečių neturi draudimo. Beveik visos JAV ligoninės yra privačios struktūros, kai kurias jų valdo Veteranų sveikatos apsaugos departamentas.

Taip pat unikaliu galima vadinti medicininės pagalbos teikimo požiūrį Singapūre. Bazinė priežiūra valstybinių ligoninių palatose yra pigi arba visiškai nemokama. Už papildomą mokestį galima gauti aukštesnės klasės aptarnavimą privačiose palatose. Apie 37 procentus savo atlyginimo darbuotojai Singapūre įneša į taupomąsias sąskaitas ir šios lėšos gali būti išleistos sveikatos priežiūrai, draudimui, būstui, švietimui ar investicijoms. Dalis įnašų yra sudaryti iš darbdavio lėšų. Šalyje yra kontroliuojamas gydytojų ir medicinos aukštųjų mokyklų studentų skaičius, o tai padeda vyriausybei be problemų išspręsti gydytojų darbo užmokesčio klausimus.

- Prancūzija ir Australija. Prancūzijoje piliečiams teikiamų medicininių paslaugų sąrašas yra ilgesnis, nei Australijos gyventojams. Greičiausiai, prieinamų nemokamų medicininių paslaugų, teikiamų prancūzams, sąrašas yra pačios didžiausios apimties, nei bet kurioje kitoje valstybėje. Australijos privalumas yra medicinos išlaidų apimtis.

Australijos vyriausybė teikia nemokamą medicininę pagalbą valstybinėse klinikose; platiems visuomenės sluoksniams yra prieinama dauguma medicininių paslaugų ir receptinių vaistų. Taip pat veikia privataus savanoriško medicininio draudimo sistema, kuri suteikia prieigą prie privačių ligoninių ir kai kurių paslaugų, kurios nėra prieinamos valstybinėse įstaigose.

 

Ne mažiau kaip 85 procentus ambulatorinių paslaugų apmoka Australijos vyriausybė. Likusią paslaugų kainos dalį sumoka pacientai. Dauguma gydytojų dirba sau, daugiau nei pusė klinikų šalyje yra viešos.

Visi prancūzai privalo pirkti sveikatos draudimą.  Draudimą parduoda nekomerciniai fondai, gaunantys finansavimą iš mokesčių. Nuo 70 iki 80 procentų sveikatos priežiūros išlaidų padengia valstybinis draudimas, tačiau apie 95 procentai gyventojų turi savanorišką draudimą. Prancūzų Sveikatos apsaugos ministerija reguliuoja ligoninių lovų skaičių, medicinos studentų skaičių, vaistų ir procedūrų kainas, o taip pat medicininės įrangos pirkimo kainas. Abiejose šalyse medicina yra prieinama ir aukštos kokybės.

- Šveicarijoje ir Vokietijoje sveikatos apsaugos sistemos turi daug bendro, Vokietija išlaidų medicinai atžvilgiu laimi. Šveicarijoje išlaidų paskirstymas yra aukštesnis, tačiau paslaugų kokybės lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje.

Šveicarijoje veikia universali sveikatos apsaugos sistema, kuri reikalauja, kad visi piliečiai įsigytų draudimą. Beveik 30 procentų piliečių teikiamos subsidijos pagal skalę susietą su pajamomis. Kai kurie draudikai reikalauja kompensuoti išlaidas komerciniu pagrindu, bet vietoje to teikia papildomas paslaugas ir platų klinikų pasirinkimą. Dauguma gydytojų Šveicarijoje dirba pagal nacionalinę įnašų skalę už aptarnavimą, pacientai gali pasirinkti gydytojus.

Apie 86 procentai vokiečių gauna paslaugas, visų pirma, dėka nacionalinės visuomeninės sistemos; kai kurie pasirenka savanorišką privatų sveikatos draudimą. Privatūs draudikai tam tikrą laiką po kliento registracijos ima draudimo įnašus aktuariniu pagrindu, po to, priklausomai nuo amžiaus (į sveikatos būklę neatsižvelgiama), padidina išmokų dydį. Dauguma medikų, dirba „mokesčių už aptarnavimą“ režimu, remdamiesi sutartiniais atlygiais.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone. Jei turite kitą nuomonę, parašykite ją komentaruose.


1. Strategija:

Išlavinkite savyje tikslų supratimą ir matymą, kaip juda valiutos Forex Rinkoje. Išlavinkite Rinkos matymą ir, remiantis juo, pasirinkite strateginę kryptį.

2. Taktika:

Sukurkite taktinį planą kiekvienai Forex prekybos sesijai, remiantis Jūsų pasirinkta strategine kryptimi. Tiksliai supraskite, ką Jums reikia daryti ir kada.

3. Prekybos Sistema:

Forex prekybos sistema yra viso labo elementarių matematinių taisyklių rinkinukas ir nieko daugiau.

Forex prekyba yra itin rizikingas užsiemimas ir tinka ne visiems investuotojams. Yra tikimybe patirti dalinį arba visą kapitalo praradimą, todėl nespekuliuokite kapitalu, kurio negalite sau leisti prarasti. Ir prašome įsidemėti kad šiame tinklapyje, tame tarpe ir Virtualioje prekybos salėje, pateikiama informacija jokiu būdu negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti kokią nors iš finansinių priemonių. Pateikiamos medžiagos autorius už Jūsų priimtus prekybinius sprendimus atsakomybės neneša.

Komentarai, informacija ir kita medžiaga, esanti bet kurioje "https://www.masterforex-v.lt" dalyje, nėra skirta suteikti patarimus arba rekomendacijas, kuriomis Jus galite vadovautis priimant sprendimus pirkti arba parduoti finansinius instrumentus. Pateikiama Informacija neturėtų būti remiamasi vykdant vertybinių popierių sandorius, valiutų pirkimo/pardavimo sandorius ar kitas investavimo strategijas, taip pat neturėtų būti suprantama kaip pasiūlymas parduoti ar pirkti bet kokį finansinį instrumentą ir negali būti suprantama kaip investavimo rekomendacijų teikimas. Todėl mes atsisakome bet kokios atsakomybės ir atsakomybės, atsirandančios dėl bet kokios informacijos, pateiktos svetainėje https://www.masterforex-v.lt panaudojimo. Įskaitant, bet neapsiribojant, atsakomybės už bet kokį sprendimą dėl investavimo, ar valiutų pirkimo/pardavimo.