JAV rengiasi pereiti prie brangaus dolerio

Autorė: Jelena Tarakanova

Naujų veidų JAV Federalinių rezervų sistemoje atsiradimas liudija apie Vašingtono ketinimą pereiti prie brangaus dolerio. Žaliavinės ekonomikos šalims šis Amerikos vadovybės sprendimas gali atsiliepti gana neigiamai. Tai praneša internetinio portalo verslo žmonėms „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Delovaja stolica“.

Savo publikacijoje finansų ekspertas Aleksejus Kuščas (Alexey Kushch) rašo, kad JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) priimami sprendimai pasauliui daro globalinę įtaką. Todėl gerbūvis pačiuose nuošaliausiuose pasaulio kampeliuose gali augti, tačiau neatmetami ir masiniai socialiniai sukrėtimai, revoliucijos ir vėlesnė pagrindinių vektorių pasaulinėje ekonomikoje transformacija.

Pasaulinį finansų karą kelia Vašingtonas, todėl laimėti ir tapti turtingesniais siekia būtent amerikiečiai. Blogesnė materialinė padėtis gresia Kinijai ir grupei besivystančių šalių. Europos šalys dėl artėjančių naujovių vargu ar stipriai nukentės. Ukraina rizikuoja atsidurti pralaimėjusiųjų pusėje.

JAV prezidentas Trampas (D.Trump) FRS Valdytojų tarybos pirmininko postą pasiūlė Džeromui Pauelui (Jerome Powell). Tuo metu, kai FRS vadovavo Nobelio premijos laureato žmona Džaneta Jelen (Janet Yellen), Vašingtonas laikėsi pigaus dolerio politikos. JAV finansinių instrumentų patrauklumas mažėjo dėl jų mažo pelningumo, kuris tiesiogiai priklauso nuo FRS palūkanų normų.

Todėl JAV kapitalas nuolat tekėjo į besivystančias šalis, kur vietos rinka nuolat siūlė dideles palūkanas, nors ir lydinčios rizikos buvo didesnės.  Besivystančių šalių - Indijos, Kinijos ir kitų - investicinis patrauklumas palaipsniui didėjo kartu su gerėjančiu jų pramoniniu potencialu.

Kaip kompensaciją, besivystančios šalys dalį laisvo likvidumo investavo į JAV iždo obligacijas. Išleisdamas vertybinius popierius Vašingtonas padengė biudžeto deficitą, kuris didėjo dėl gamybos uždarymo stambiausiuose Amerikos pramoniniuose centruose. Būtent beveik viso pasaulio dalyvavimas JAV biudžeto papildymo procese leido amerikiečiams gyventi ankstesnį gyvenimą, pablogėjimo beveik nesijautė.

Amerika vis mažiau dalyvavo galutinio materialinio produkto generavime, pereidama į paslaugų, inovacijų ir informacinių technologijų sritį. Nuo 1980 metų JAV valstybinės skolos ir kreditinio gyventojų įsiskolinimo rodiklis padidėjo nuo 3 trln. dolerių iki 41 trilijonų dolerių šių metų pradžioje.

Buvęs FRS vadovas Alanas Grinspenas (Alan Greenspan), jo žodžiais tariant, 2007 metų pasaulinę finansų krizę jis numatė, tačiau bijojo paskelbti savo prielaidas dėl baimės sužlugdyti pasaulinį ekonomikos augimą. Vėliau Federaliniam rezervui vadovavę Bernankė (B. Bernanke) ir Jelen sėkmingai naudojo neatidėliotino gaisro gesinimo sistemą - stambiausi šalies bankai buvo užtvindyti papildomu likvidumu. Benas Bernankė manė, kad papildomų lėšų įliejimas į ekonomiką padės stabilizuoti net pačią sudėtingiausią padėtį, jo valdymo laikais FRS palūkanų norma nusileido beveik iki nulinio lygio.

Džaneta Jelen priėmė sprendimą pradėti mažinti kiekybinio švelninimo programą ir perteklinės pinigų masės poėmį.  Pradiniame etape buvo kalbama apie 40-50 milijardų JAV dolerių išėmimą, kurie kas mėnesį būtų išimami iš finansų sistemos.  Amerikos monetaristai tikėjo, kad pinigų masės išėmimas yra būdas užkirsti kelią naujų finansinių burbulų atsiradimui ir metodas blokuoti infliacinių procesų stiprėjimą.  Praktiškai 81,5 procento išleisto į apyvartą likvidumo grįžo atgal į Federalinį rezervą, kaip papildomi bankų rezervai. Todėl FRS sukaupė apie 2,4 trilijono dolerių banko išteklių, kurie yra iš esmės yra atidėti finansų sektoriaus reikalavimai.

Į bankų sistemą pateko tik 18,5 išleisto likvidumo į realų sektorių dar mažiau. FRS įliejant trilijonus dolerių kompensacinio likvidumo infliacija JAV buvo minimaliuose lygiuose. Tiesą sakant, ekonomikos ir galutinių vartotojų pinigai nepasiekė. Nepaisant dalinio monetarinės transmisijos efektyvumo praradimo, šis modelis užtikrino geras ekonomikos augimo perspektyvas.

 

Nukentės besivystančių šalių ekonomikos

Visus šiuos metus finansiniuose sluoksniuose skambėjo kvietimai stimuliuoti ekonomiką monetariniais metodais, o tai praktiškai reiškia suduoti smūgį besivystančioms šalims brangiu doleriu. Džaneta Jelen bandė žiūrėti į modeliavimo ateitį, atsižvelgdama į glaudų ryšį su pasaulio ekonomikos vystymosi perspektyvomis. FRS vadovė suprato, kad brangus doleris padės JAV išspręsti trumpalaikes problemas, bet galų gale taps naujos pasaulinės krizės priežastimi.

Pagrindinė JAV finansinio smūgio kryptis yra Kinija. Siekdamas grąžinti į tėvynę transnacionalinių Amerikos kompanijų gamybą, Trampas inicijavo nuo 35 iki 20 procentų korporatyvinio pelno mokesčio sumažinimą. Tačiau iš tikrųjų visai ne dideli mokesčiai stumia Amerikos finansų-pramonės grupes į užsienį. Pagrindinį vaidmenį vaidina pagrindinių veiklos sąnaudų lygis.

Norėdamas susigrąžinti kompanijas į „gimtąjį uostą“ Vašingtonas didina išlaidų lygį besivystančiose šalyse, nes žymiai sumažinti išlaidas Jungtinėse Amerikos Valstijose yra neįmanoma. Vienas iš būdų padidinti išlaidas yra brangus doleris, kuris gerokai padidins investicinį JAV finansinių instrumentų patrauklumą ir nuvertins analogiškus rodiklius besivystančiose šalyse.

Būsimas kapitalo nutekėjimas iš besivystančių rinkų neišvengiamai sukels vietinių valiutų devalvacijas, įskaitant griviną ir rublį, o taip pat stiprins JAV dolerį pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu. Besivystančių šalių nacionalinių valiutų smukimas sukels infliaciją, jų valstybinių biudžetų deficito augimą, sunkumus pritraukiant išorės skolos finansavimą. Padarinių tarpe taip pat ir socialinis nestabilumas ir investicinio besivystančių šalių patrauklumo sumažėjimas.

Pagal Trampo finansininkų planą, aukščiau išdėstytos priežastys turi priversti palaidūnus investuotojus grįžti į tėvynę, kur korporacijų savininkų jau laukia sumažinti pelno mokesčiai ir visuotinis svetingumas. Savo laiku dėl pigaus dolerio Kinija tapo JAV konkurente. Taigi, brangus doleris visiškai gali nusiųsti Kiniją atgal į Dzin (Jin) dinastijos laikus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone. Jei turite kitą nuomonę, parašykite ją komentaruose.


1. Strategija:

Išlavinkite savyje tikslų supratimą ir matymą, kaip juda valiutos Forex Rinkoje. Išlavinkite Rinkos matymą ir, remiantis juo, pasirinkite strateginę kryptį.

2. Taktika:

Sukurkite taktinį planą kiekvienai Forex prekybos sesijai, remiantis Jūsų pasirinkta strategine kryptimi. Tiksliai supraskite, ką Jums reikia daryti ir kada.

3. Prekybos Sistema:

Forex prekybos sistema yra viso labo elementarių matematinių taisyklių rinkinukas ir nieko daugiau.

Forex prekyba yra itin rizikingas užsiemimas ir tinka ne visiems investuotojams. Yra tikimybe patirti dalinį arba visą kapitalo praradimą, todėl nespekuliuokite kapitalu, kurio negalite sau leisti prarasti. Ir prašome įsidemėti kad šiame tinklapyje, tame tarpe ir Virtualioje prekybos salėje, pateikiama informacija jokiu būdu negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti kokią nors iš finansinių priemonių. Pateikiamos medžiagos autorius už Jūsų priimtus prekybinius sprendimus atsakomybės neneša.

Komentarai, informacija ir kita medžiaga, esanti bet kurioje "https://www.masterforex-v.lt" dalyje, nėra skirta suteikti patarimus arba rekomendacijas, kuriomis Jus galite vadovautis priimant sprendimus pirkti arba parduoti finansinius instrumentus. Pateikiama Informacija neturėtų būti remiamasi vykdant vertybinių popierių sandorius, valiutų pirkimo/pardavimo sandorius ar kitas investavimo strategijas, taip pat neturėtų būti suprantama kaip pasiūlymas parduoti ar pirkti bet kokį finansinį instrumentą ir negali būti suprantama kaip investavimo rekomendacijų teikimas. Todėl mes atsisakome bet kokios atsakomybės ir atsakomybės, atsirandančios dėl bet kokios informacijos, pateiktos svetainėje https://www.masterforex-v.lt panaudojimo. Įskaitant, bet neapsiribojant, atsakomybės už bet kokį sprendimą dėl investavimo, ar valiutų pirkimo/pardavimo.