JAV ir Kinijos konfliktas neigiamai veikia PPO

Autorė: Jelena Tarakanova

Kinijos vadovybė gana aktyviai naudoja valstybės narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) privalumus, kad pasiektų pagrindinį tikslą - ekonominės galios plėtrą. Vašingtono atstovai bando naudoti organizaciją prekybos konfrontacijoje su Kinija. JAV kongreso nariai išgirdo pranešimą apie KLR laisvos prekybos ir konkurencijos principų pažeidimus.

Amerikiečiai kaltina Pekina „pernelyg dideliu merkantilizmu“ ir mano, kad kenkdamos Amerikos verslui, Kinijos valdžios institucijos piktnaudžiauja valstybės paramos verslui mechanizmais.

Ataskaitą parengė Amerikos prekybos atstovybės specialistai. Pekine jie „griežtai priešinosi“ kaltinimams dėl PPO įsipareigojimų pažeidimo.Savo viešuose pareiškimuose Kinijos atstovai tikina pasaulio bendruomenę, kad Pekinas pripažįsta „laisvos prekybos principus“. Pasak ekspertų, PPO darbo mechanizmai Vašingtonui nebėra įdomūs, nes jie neatitinka dabartinės Amerikos vadovybės prioritetų. Dėl to anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) kalbėjo apie galimybę valstybei išeiti iš organizacijos. 

Tuo atveju, jei Vašingtonas pakeis PPO veikimo taisykles pagal save ateityje turėtume tikėtis masinio kitų narių išėjimo iš organizacijos. Oficialiame Kinijos komercijos ministerijos pareiškime sakoma, kad Pekinas atidžiai išnagrinėjo JAV ataskaitą apie KLR įsipareigojimų, pagal PPO narystę, vykdymą praėjusiais metais. Pareigūnų teigimu, kaip ir praėjusį kartą, dokumentas yra pagrįstas JAV vidaus teisės aktais ir jame neatsižvelgiama į daugiašales taisykles ir organizacijos susitarimus. Ministerija pabrėžia, kad didžioji kritikos dalis Pekino adresu peržengia KLR prisiimtų įsipareigojimų, stojant į organizaciją, ribas ir „neturi teisinio ir faktinio pagrindo“. Todėl Kinijos pusė yra „griežtai prieš“ tokį pranešimą.

Dokumente taip pat pažymima, kad įstojus į organizaciją KLR tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus „tobulindama rinkos ekonomikos teisinę sistemą“. Be to, Kinija ėmėsi priemonių didinti realizuojamos prekybos politikos skaidrumą, skatino prekybos prekėmis ir paslaugomis rinkų atidarymą ir nuolat gerino teisinę intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemą. 

Prekybos sandorio sudarymo tikimybė mažėja

Pasak Pekino atstovų, Kinija „tvirtai laikosi daugiašalės prekybos sistemos“, aktyviai dalyvauja PPO reformavime ir griežtai prieštarauja „vienašalių veiksmų ir protekcionizmo politikai“. Toks buvo pareiškimas su KLR valdžios institucijų reakcija į pranešimą apie tai, kaip Pekinas vykdė įsipareigojimus pagal PPO taisykles, kurį JAV kongreso nariams parengė Jungtinių Valstijų prekybos atstovo Roberto Laithaizerio (Robert Lighthizer) biuro specialistai.

Pagrindinė pranešimo autorių išvada yra tvirtinimas, kad galimas PPO normų pakeitimas vargu ar pakeis „merkantilinę“ Kinijos vadovybės prekybos politiką. Be to, naujos organizacijos normos negalės apriboti dabartinio Kinijos požiūrio į ekonomiką ir prekybą. Pranešimo autorių vertinimais, bet kokios derybos dėl naujų PPO taisyklių, galinčių pakeisti dabartinį Pekino požiūrį konstruktyviu pagrindu, yra pasmerktos nesėkmei.

Vašingtonas planuoja patraukti Kiniją atsakomybėn už bet kokią „nesąžiningą ir rinką iškraipančią“ prekybos praktiką, kuri kenkia Amerikos darbuotojams, įmonėms ir ūkininkams. Iš dokumento matyti, kad Jungtinės Valstijos ketina imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad visas išlaidas, susijusias su „KLR ne rinkos ekonomikos sistema“, galiausiai padengtų Pekinas.

Iš tikrųjų šiuo pranešimu Vašingtonas teigia, kad Kinija vargu ar sutiks su taisyklių pakeitimais, nukreiptais įvesti pataisas į Kinijos prekybos politikos ir ekonomikos sistemą. Anksčiau kai kurių šalių - prekybos organizacijos dalyvių - atstovai pateikė pasiūlymus dėl galimo PPO taisyklių modernizavimo.

Vašingtonas kaltina Kiniją merkantilizmu (tai požiūris, kai valstybė pernelyg aktyviai kišasi į ekonomiką). Tačiau daugelis valstybių kaltina Vašingtoną dėl pernelyg didelio protekcionizmo. Daugelio ekspertų vertinimais, Vašingtonas pernelyg gina savo ekonominius interesus naudodamasis muitų mechanizmu.

Atrodo, kad paskelbta ataskaita neleidžia manyti, kad artimiausiu metu Jungtinės Valstijos ir Kinija galės išspręsti prekybinius ginčus. Kaip žinoma, paskelbtos „paliaubos“. Jei šalims nepavyks sudaryti priimtino susitarimo, tuomet Baltieji rūmai nuo 10 iki 25 procentų padidins muitus Kinijos produkcijai, iš viso 200 mlrd. sumai.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone. Jei turite kitą nuomonę, parašykite ją komentaruose.