Gavybos mažinimas negarantuoja naftos kainos augimo
Autorė: Jelena Tarakanova
Ekspertinės aplinkos atstovai komentuoja naftą išgaunančių šalių sprendimą sumažinti gamybos apimtis, kurį įgyvendinus tikimasi energijos nešėjo kainos padidėjimo.
Po ilgų ir sudėtingų derybų OPEC+ pakto dalyviai sugebėjo pasiekti susitarimą. Naftą išgaunančios šalys sumažins gavybą 1,2 mln. barelių. Iš šios apimties 0,8 mln. barelių per parą tenka valstybėms, kurios yra OPEC kartelio narės, likusį apribojimą prisiims šalys, kurios nėra organizacijos narės. Toks paskirstymas visiškai atitinka dabartinę rinkos padėtį.
Susitarimas neleis subalansuoti pasaulio naftos rinkos
Analitikai mano, kad gamybos apimčių sumažinimas trumpalaikėje perspektyvoje leis apsaugoti naftos kainas nuo kritimo ir gali padėti kainų rodikliams įsitvirtinti 60-70 dolerių už barelį koridoriuje.
Tuo pačiu, pasak analitikų, negalima būti įsitikinusiems, kad OPEC+ susitarimo pratęsimas leis galutinai subalansuoti padėtį pasaulio naftos rinkoje. Vertinant padėtį, pagrindinis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra didėjantis Jungtinių Valstijų vaidmuo rinkoje. Amerika įgyja stambiausios naftos gamintojos ir eksportuotojos statusą.
Prieš keletą metų Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko vadinamoji skalūnų revoliucija, po kurios Amerikos naftininkai pateko į pasaulinę rinką. Tuomet kitos naftą išgaunančios šalys suprato, kad Vašingtonas planuoja likti rinkoje ilgam. Be to, bandymai susitarti su amerikiečiais dėl gamybos apimčių mažinimo iš anksto atrodė beprasmiški. Priežastis, visų pirma, yra Amerikos naftos gavybos pramonės specifika.
JAV valstijose naftos gavyba yra labai konkurencinga rinka, kurioje daugybė privačių kompanijų, kurios orientuojasi tik į rinkos mechanizmus. Esant situacijai, kai rinkoje yra paklausa ir gavyba yra rentabili, naftos gamintojai išgaus energijos nešėją ir priešingu atveju procesą nedelsiant pristabdys. Amerikos prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) anksčiau jau ne kartą sakė, kad žemos naftos kainos yra naudingos visai šalies ekonomikai, todėl ateityje planuojama didinti naftos gamybą Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Susidarius sudėtingoms sąlygoms OPEC kartelio nariai ir keletas kitų valstybių pasiekė susitarimą dėl dirbtino pasiūlos ir paklausos pusiausvyros sureguliavimo rinkoje. Procese naudojamas sąmoningas gamybos apimčių sumažinimas. 2016 metų gruodžio mėnesį buvo sukurtas OPEC+ paktas, neoficiali kainų koregavimo struktūra. Tuomet naftą išgaunančios valstybės susitarė sumažinti gavybą 1,8 milijono barelių, o tai leido pagerinti padėtį rinkoje.
Galiausiai tikslai, kurių siekė susitarimo dalyviai, buvo pasiekti. Tačiau po sandorio sudarymo pramonės padėtis pastebimai pasikeitė. Politinės ir ekonominės krizės fone 1 milijonu barelių per parą sumažėjo naftos gamybos apimtys Venesueloje. Šiemet, laukiant embargo įvedimo po Vašingtono pasitraukimo iš branduolinio susitarimo su Teheranu, naftos gavyba Irane taip pat pradėjo mažėti.
Pirmąjį OPEC+ susitarimą dalyviai viršijo 1 mln. barelių per parą. Pakto dalyviai nusprendė nuo 2018 metų liepos mėnesio perskirstyti iškritusią gavybą tarp valstybių. Čia taip pat buvo atsižvelgiama į būsimą gamybos apimčių sumažėjimą Venesueloje ir Irane. Tuo tarpu JAV naftos gavybos pramonė muša rekordus. 2018 metų spalio pabaigoje gamyba JAV pasiekė 11,7 milijono barelių per parą rodiklį. Nuo didžiausio 2017 metų rodiklio gavybos lygis padidėjo 1,6 milijono barelių per parą.
Šiandien JAV yra didžiausia naftos gamintoja ir naftos suvartojimo lyderė. Vašingtono sankcijų spaudimas gana stipriai įtakoja naftos gavybą Venesueloje ir Irane. JAV sankcijų taikinyje yra didžiausios naftos rinkos konkurentės Rusija ir Saudo Arabija ir prekybos karas su Kinija ir tai mažina energijos išteklių paklausą. Todėl bet kokiu atveju nuo Vašingtone priimamų sprendimų priklausys jėgų pasiskirstymas energijos nešėjų rinkoje.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone. Jei turite kitą nuomonę, parašykite ją komentaruose.
